Automobilio slydimas šlapiame kelyje yra pavojinga vairavimo situacija, apie kurią dauguma yra girdėję, o kai kurie vairuotojai ir patyrę, tačiau šių vairavimo aplinkybių pavojus vis dar nėra tinkamai vertinamas. Priklausomai nuo oro sąlygų, padangos gali prarasti sukibimą su kelio danga važiuojant vos 50 km/val. greičiu. Draudikai atkreipia dėmesį, kad riziką dar labiau padidina greičio apribojimų nesilaikymas, pavėluotas padangų keitimas, netinkamos ar ant tos pačios ašies sumontuotos skirtingos padangos bei netinkamas elgesys pavojingose situacijose.

„Akvaplaningas yra visiškas ar dalinis sukibimo praradimas, kurį sukelia vandens sluoksnis, atskiriantis judančios transporto priemonės padangas nuo kelio paviršiaus. Deja, pavojingas situacijas dažniausiai sukelia vairuotojų lengvabūdiškumas viršijant greitį arba nesirūpinimas savo transporto priemonės technine būkle“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė

Svarbiausia – tinkamas važiavimo greitis ir trajektorija

Pasak draudimo bendrovės atstovės, pirmoji ir pagrindinė priežastis, dėl kurios susidaro akvaplanavimas – važiavimo greičio viršijimas. „Lengvųjų automobilių padangų protektoriuose esantys grioveliai yra skirti tam tikrai daliai vandens išskaidyti. Tačiau, kai automobilis dideliu greičiu įvažiuoja į balą, grioveliai negali susidoroti su vandeniu. Dėl to tarp padangos ir kelio susidaro vandens plėvelė ir prarandamas sukibimas. Taigi, pagrindinis būdas išvengti šio pavojaus – pasirinkti tinkamą važiavimo greitį“, – kalba V. Katilienė.

Jos teigimu, susidėvėjusios arba nepakankamai pripūstos padangos šlapiame kelio ruože gali prarasti sukibimą su kelio danga jau važiuojant 50 km/val. greičiu, o naujos padangos sukibimą su kelio paviršiumi išlaiko važiuojant net iki 100 km/val. greičiu. „Pasirinkus optimalų greitį, atsižvelgiant į vandens kiekį kelyje, važiuojamosios kelio dalies tolygumą, padangų tipą ir būklę, automobilio masę bei kitus veiksnius, galima sumažinti akvaplaningo poveikį arba visiškai jo išvengti“, – pabrėžia draudikė.

Pasak V. Katilienės, be greičio, taip pat reikia įvertinti ir važiavimo trajektoriją – padangos efektyviau atstumia vandenį važiuojant tolygiai, tiesia linija. „Todėl, jeigu kelias yra pastebimai šlapias, reikėtų vengti nereikalingo eismo juostų keitimo, lenkimo bei greitų apvažiavimo manevrų ir nepamiršti, kad posūkius būtina atlikti lėčiau nei įprastai“, – pataria draudimo bendrovės atstovė.

Kitas veiksnys, pasak V. Katilienės, turintis įtakos galimai akvaplanavimo rizikai, yra padangos protektoriaus gylis. „Kuo mažesnis griovelių gylis, tuo mažiau iš padangos bus išstumta vandens. Atitinkamai susidėvėjusi padanga bus ne tokia efektyvi išlaikant sukibimą su šlapia kelio danga kaip nauja. Todėl vairuotojams patariama reguliariai tikrinti padangų būklę ir, jei reikia, pakeisti jas naujomis“, – sako draudikė.

Kaip elgtis jau patekus į spąstus

V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas automobilis akvaplaningo sąlygomis važiuoja skirtingai, priklausomai nuo vairavimo stiliaus ir padangų tipo. Tačiau, pasak draudimo bendrovės atstovės, yra keletas taisyklių, kurias kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti ir į jas atsižvelgti, susidūręs su akvaplaningu.

„Jei vairuotojas jaučia, kad automobilis staiga ima „plaukioti“, tokioje situacijoje svarbiausia nesukinėti vairo ir nespausti stabdžių pedalo. Vandens plėvelė po ratais nėra apledėjęs kelias ar suslėgtas sniegas, todėl įprasti būdai išvengti slydimo nebus veiksmingi. Priešingai – jei pasuksite vairą akvaplaningo situacijoje, vos tik padangos vėl palies kelio dangą, automobilis staigiai trūktelės į šoną ir tada ims slysti. To paties galima tikėtis ir  stabdžių pedalu užblokavus ratus“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė

Todėl optimalus sprendimas, pasak V. Katilienės, siekiant išvengti akvaplaningo – stabdyti varikliu, nekeičiant vairo padėties. „Jei automobilis „plaukioja“ kelyje, būtina nedelsiant patraukti koją nuo akceleratoriaus pedalo ir vengti staigių judesių, kol padangos vėl sukibs su kelio paviršiumi ir leis kontroliuoti automobilį“, – pataria draudikė.

Jos teigimu, akvaplaningas dažnai vyksta ne po visais ratais vienu metu, o tik po vienu ar dviem, pavyzdžiui, jei automobilis įvažiuoja į balą viena puse. „Tokiu atveju dar svarbiau tvirtai laikyti vairą ir išlikti ramiems. Stipriai padidėjęs pasipriešinimas toje pusėje, kuri yra baloje, gali pasukti automobilį ir net išmušti iš rankų vairą, o staigus stabdymas gali pasukti jį kita kryptimi – ta, kurioje nėra vandens ir yra geresnis sukibimas, tačiau ten gali būti ir kliūtis – medis, stulpas ar kitas automobilis“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Taigi, V. Katilienės teigimu, veiksmų scenarijus yra tas pats – šlapiose vietose negalima vairuoti per dideliu greičiu ir ar staigiai stabdyti, kai viena automobilio pusė yra ant šlapios dangos. Ji atkreipia dėmesį, kad akvaplaningo pavojus gresia ir dviratėms transporto priemonėms,  ypač autostradose, važiuojant vilkikų išmuštose „vėžėse”, kur vanduo linkęs kauptis.

Draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims primena – kai automobilis tampa nebevaldomas, vairuotojams būdinga priimti impulsyvius sprendimus, dėl kurių kyla grėsmė jų ir kitų keleivių saugumui. Nors akvaplanavimas gali būti bauginanti patirtis, svarbiausia, pasak V. Katilienės, išlikti ramiems, nes tik taip galima priimti teisingus sprendimus ir susidoroti su ekstremaliomis aplinkybėmis kelyje.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service