Ilgiausią Baltijos šalyse orlaivių kilimo-tūpimo taką turinčiam tarptautiniam Šiaulių oro uostui po ilgos tylos 2021-ieji tapo rekordinės plėtros metais. Jau 75 proc. sklypų savo teritorijoje išnuomojęs oro uostas ateitį planuoja su maždaug 25 mln. eurų vertės verslo investicijų perspektyva ir tikisi pritraukti nuomininkų likusiam ketvirtadaliui laisvos žemės.
Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada teigia, kad pandemijos įkarštyje atsigauti pradėjęs oro uostas sėkmingai kuria įvairių ir tarpusavyje nekonkuruojančių aviacijos veiklų centrą Šiaurės Lietuvoje.
„Šie metai Šiaulių oro uostui yra išties išskirtiniai. Miesto savivaldybės pastangomis už 10 mln. eurų buvo atnaujinta infrastruktūra. Pavasarį prasidėjo realūs, apie 20 mln. eurų vertės, Estijos kapitalo įmonės „Aviatic MRO“ orlaivių techninės priežiūros ir remonto centro statybos darbai. Oro uosto savininkės Šiaulių miesto savivaldybės su „Aviatic MRO“ pasirašyta investicijų sutartis numato abipusius įsipareigojimus, tačiau ir be tokio tipo sutarties atėję nuomininkai teikia mums užtikrintumo“, – sako A. Kuezada.
Šiemet Šiaulių oro uostas su Lietuvos kapitalo bendrove „J&C Aero“ sutarė dėl naujo angaro, skirto orlaivių projektavimo, modernizavimo ir ardymo darbams, statybų. Ši įmonė svarsto maždaug 5 mln. eurų investicijas, tačiau dėl konkrečių veiklos apimčių nėra juridiškai įsipareigojusi.
Pasak Šiaulių oro uosto direktorės, sėkmės atveju bendros verslo investicijos gali sudaryti ne mažiau 25 mln. eurų ir tai oro uosto veidą pakeis iš esmės.
„Mūsų investuotojai ir nuomininkai planuoja užsiimti aviacijos sektoriuje ypač paklausiomis ir perspektyviomis veiklomis. Galėdami jiems pasiūlyti praktiškai neriboto dydžio orlaivių priėmimo galimybes, išnaudosime maksimalias šios sinergijos perspektyvas. Po ilgų tylos metų Šiaulių oro uoste atsiranda vis daugiau gyvybės ir esame pasiruošę augti“, – pabrėžia ji.
Į krovinių gabenimą besiorientuojančiame oro uoste šiemet įsikūrė Lietuvos kapitalo krovinių ekspedijavimo įmonė „Rava Cargo“, oro uosto teritorijoje atidariusi atviro tipo muitinės sandėlį. Ji tapo vienintele komercinių krovinių operatore Šiaulių oro uoste, planuoja įgyti skubių siuntų vežėjo statusą ir įžvelgia potencialą per Šiaulius gabenti apie 5 tūkst. tonų krovinių per metus.
Šiaulių oro uostas savo teritorijoje jau yra išnuomojęs 75 proc. sklypų: 6,1 hektaro iš 8,1 hektaro. Be oro uosto teritorijoje likusių laisvų 2 hektarų, potencialūs investuotojai dar gali pretenduoti į 2,3 hektaro plotą, esantį už aptvertos Šiaulių oro uosto teritorijos.
„Ypač intensyviai ieškome logistikos įmonių, kurios galėtų sandėliuoti bei gabenti krovinius oru iš Lietuvos ir į ją. Kol kas šalyje neturime tokios įmonės, kuri galėtų konsoliduoti krovinius ir užsiimti jų gabenimu. Suprantama, kad konkurencinis spaudimas išties didelis – varžomės ir su Lietuvoje veikiančiais tarptautiniais oro uostais, ir su Rygos oro uostu, tačiau krovinių gabenime įžvelgiame dideles perspektyvas. Juo labiau, kad dėl stipriai išaugusių srautų kiti krovinių gabenimo keliai yra smarkiai apkrauti ir brangsta, kroviniai stringa, vėluoja“, – pastebi A. Kuezada.
Priešingai nei nuo COVID-19 pandemijos ypač smarkiai nukentėjusiam sektoriui, įskaitant ir tokius infrastruktūrinius objektus kaip oro uostai, pandemijai prasidėjus Šiaulių oro uostas tapo didžiausia Šiaurės Lietuvoje parkavimo aikštele ant žemės nutupdytiems orlaiviams ir ėmė dirbti pelningai.
Pernai 46 tūkst. eurų grynojo pelno uždirbęs Šiaulių oro uostas šiemet per aštuonis mėnesius skaičiavo apie 25 tūkst. eurų pelną.
Apie tarptautinį Šiaulių oro uostą:
Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas. Pasinaudojant ilgiausiu Baltijos šalyse – 3,5 km ilgio – kilimo-tūpimo taku oro uostas gali priimti ypač didelius bei pakrautus lėktuvus.
Šiaulių oro uostas taip pat yra vienintelis regione, turintis sertifikuotą veterinarinį sandėlį su laboratorija, ir vienintelis, per kurį oro transportu eksportuojami gyvūnai. Nuo 2004 Šiaulių oro uoste reziduoja NATO oro policija. Šiuo metu oro uoste dirba 13 darbuotojų.
Pranešimą paskelbė: Eglė Cibienė, UAB „Idea Prima”
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]