Suaktyvėjus nekilnojamojo turto rinkai, ne visi pirkėjai, rinkdamiesi namus, įvertina, per kiek laiko nuo savo būsto pasieks miesto centrą, kuriame daugelis dirba ar vyksta į susitikimus. Piko metu iš vienų Vilniaus mikrorajonų miesto centre galima atsidurti vos per 10 minučių, kai tuo tarpu iš kitų – gali tekti važiuoti ir pusantros valandos.
Vilniaus centras lengviau pasiekiamas – vairuojantiems
Lietuvoje veikianti dirbtinio intelekto taikyme ir kibernetiniame saugume besispecializuojanti informacinių technologijų įmonė UAB „Acrux cyber service“, pasitelkdama dirbtinį intelektą, išanalizavo Vilniaus miesto transporto srautus ir paruošė infografikus, kurie padės pamatyti, kuriose sostinėse vietose transporto srautai piko metu yra didžiausi.
UAB „Acrux cyber service“ direktorius Jokūbas Drazdas mano, kad sistemos atlikta viešojo ir privataus transporto sostinėje judėjimo analizė, gali būti naudinga ne tik miesto gyventojams, kurie, ieško, kurioje miesto dalyje pirkti būstą, bet ir sostinės valdžios atstovams, architektams, planuojantiems miesto infrastruktūrą bei statybų bendrovėms, besirenkančioms teritoriją nekilnojamo turto plėtrai.
„Patogus susisiekimas nuo namų iki miesto centro sutaupo laiką, leidžia kokybiškiau gyventi. Niekas nenori gaišti brangaus laiko stovėdamas spūstyse. Transporto srautai iki miesto centro turėtų būti svarbus faktorius ir renkantis gyvenamąją vietą. Transporto situacija Vilniuje vairuojantiems automobilį nėra tokia sudėtinga, kaip daugelyje didžiųjų Europos ir pasaulio miestų, tačiau patekti į centrą iš miesto pakraščio viešuoju transportu jau yra ne visada lengva“, – sako informacinių technologijų kompanijos vadovas.
Ilgiausiai kelionė automobiliu iki miesto centro trunka iš šiaurės rytų ir pietvakarinių Vilniaus rajonų
Dirbtinio intelekto transporto srautų Vilniuje analizei buvo pateikti 53023 pastatai. Nuo kiekvieno pastato sistema pažymėjo maršrutus automobiliu ir viešuoju transportu rytinio piko metu iki Katedros aikštės. Vėliau sistema suformavo išsamius žemėlapius su maršrutais iki kiekvieno namo, kuriuos galima priartinti ir apžiūrėti detaliau.
Paaiškėjo, kad ilgiausiai kelionė automobiliu iki centro trunka iš šiaurės rytų (Verkių Riešės, Ožkinių) ir pietvakarinių Vilniaus rajonų (Panerių). Kelionė vidutiniškai užtrunka apie pusvalandį (orientuotasi į tai, kad į centrą darbo dieną reikia atvykti iki 9 val.). Tuo tarpu iš rytinio Pavilnių regioninio parko (Naujoji Vilnia) pakraščio, kuris taip pat yra nutolęs nuo centro, į jį pakliūti nėra sudėtinga. Kelionė užtrunka apie 15-20 minučių.
Tyrimas parodė rajonus, iš kurių susisiekimas viešuoju transportu su sostinės centru – greičiausias.
„Labai geras rodiklis yra tai, kad iš bet kurios miesto vietos į centrą galite patekti per 30 minučių, net ir piko metu. Daugelyje Europos sostinių šis laikas yra daug ilgesnis. Visgi situacija, susijusi su viešuoju transportu, yra kur kas blogesnė. Kelionė iš atokesnių miesto vietų užtrunka 30-50 minučių. O iš miesto pakraščių gali užtrukti iki 1,5 valandos. Iš daugelio miesto vietų centrą galima pasiekti per 10-20 minučių, tačiau iš labiau nutolusių miesto rajonų kelionės laikas gali skirtis ir 50 minučių. Didžiausią pranašumą viešuoju transportu pasiekti centrą turi tokių šiaurinių miesto rajonų, kaip Didžioji Riešė, Avižieniai, gyventojai. Ir tik centrinės miesto dalies gyventojai troleibusuose ar autobusuose nepraranda daug laiko. Palankiausi rajonai kelionėms iki centro viešuoju transportu – Žirmūnai, Šnipiškės, Žvėrynas, Naujamiestis, Naujoji Vilnia. Kelionė iš jų trunka 15-30 minučių“, – teigia Jokūbas Drazdas.
Vilniaus centro pasiekiamumą iš nutolusių rajonų sunkina tiesioginių viešojo transportų maršrutų stoka
Analizė taip pat parodė ir priežastis, kodėl nutolusių Vilniaus rajonų gyventojų kelionė į miesto centrą užtrunka.
„Pagrindinės priežastys yra dvi: ilgas kelias iki viešojo transporto stotelės, taip pat nepakankamai išvystytas susisiekimas. Vilniaus pakraščiuose praktiškai nėra maršrutų, kurie leistų tiesiogiai patekti į miesto centrą. Iš miesto pakraščių kelionės prailgsta ir dėl to, kad sostinėje nėra metro, elektrinių traukinių ar tramvajų, kurie judėtų jiems skirtomis juostomis. Daugelyje didžiųjų Europos miestų šios transporto rūšys leidžia pakankamai greitai iš miesto pakraščio nuvykti į centrą be spūsčių ir sustojimų prie šviesoforų“, – sako Jokūbas Drazdas.
Jokūbas Drazdas pastebi, kad dirbtinio intelekto atlikta analizė verčia daryti išvadas, kad Vilniuje sumažinti transporto sukeliamą taršą nebus lengva, jei nebus įgyvendinta viešojo transporto reforma.
Pranešimą paskelbė: Sonata Dirsytė , UAB „Acrux cyber service“
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]