Pagal naujų sunkiasvorių automobilių įsigijimų skaičių Lietuva lygiuojasi su Vakarų Europos valstybėmis, tačiau dėl nepalankios verslo aplinkos mūsų šalies transporto ir logistikos bendrovės savo investicijas plėtrai nukreipia į  kitas ES šalis.

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernykščiu laikotarpiu, Lietuvoje registruotų sunkiasvorių komercinių transporto priemonių, kurių masė viršija 16 tonų, skaičius išaugo 174 proc., iki 4,9 tūkst. Pagal jų įsigijimus Lietuva kartu su Latvija per pirmąjį pusmetį augo sparčiausiu tempu ES, kurioje bendrasis augimas siekė 39 proc.

Tarp ES šalių Lietuva buvo 7 vietoje, įsigijusi didžiausią naujų sunkiasvorių transporto priemonių parką, į priekį užleidusi Nyderlandus, Ispaniją, Italiją, Lenkiją, Prancūziją ir Vokietiją.

Tačiau didelė dalis Lietuvos  įmonių įgytų vilkikų registruojama užsienyje, sako Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas. Jo teigimu, vien TTLA priklausančios įmonės per pastaruosius du metus užsienyje bendrai jau yra įregistravusios 4,5 tūkst. vilkikų. Šis skaičius atitinka dešimtadalį Lietuvos vilkikų parko, kurie vykdo tarptautinius krovinių pervežimus.

„Iš vienos pusės, tai liudija apie sektorius pajėgumus vykdyti suplanuotas investicijas ir verslo plėtrą.  Iš kitos – pinigai išvažiuoja iš Lietuvos investicijų ir prarastų mokesčių pavidalu“, – sako P. Drižas. Jo teigimu, vienas įdarbintas vilkikas įvairių mokesčių pavidalu per metus šalies biudžetą papildo iki 8 tūkst. eurų.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos transporto ir saugojimo sektoriaus tiesioginės investicijos užsienyje kasmet didėja – 2020 metais jos buvo didžiausios, pasiekusios 128 mln. eurų. 

Verslo konsultacijų paslaugas teikiančios bendrovės „Savesta Consulting“ atstovas Ignas Volbikas patvirtina, kad Lietuvos verslo susidomėjimas plėtra užsienyje neblėsta – per mėnesį dėl to sulaukiama daugiau, nei 20 užklausų. Jo teigimu, plėsti, ar iškelti verslą į Lenkiją apsimoka įmonėms, turinčių nuo 10 vilkikų, o tokių transporto ir logistikos įmonių Lietuvoje yra apie 950.

„Pavyzdžiui, Lenkijoje, palyginti su Lietuva, darbdaviai susiduria su mažesniais kaštais išlaikyti darbo vietą. Skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje vairuotojų atlyginimams nėra taikomas algos kėlimo koeficientas. Be to, Lenkijoje yra greičiau ir paprasčiau įdarbinami vairuotojus iš trečiųjų šalių – be jokių įdarbinimo ribojimų, be kvotų. Tai rodo, kad valstybė yra suinteresuota savo verslo konkurencingumo stiprinimu“, – sako I. Volbikas.

Tuo tarpu Lietuvoje imigracinės politikos ir jos reguliavimo procesas tapo pernelyg biurokratinis, ilgas ir brangiai kainuojantis verslui, pažymi jis. Palyginimui vieno asmens dokumentų sutvarkymo laikas Lietuvoje ir Lenkijoje skiriasi tris kartus, o kaina – daugiau nei 10 kartų. „Įsteigti bendrovę nuo nulio Lenkijoje galima per du – tris mėnesius“, – pažymi I. Volbikas.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus Ričardo Sartatavičiaus, valstybei prieš priimant sprendimus dėl verslo reguliavimo ar mokesčių dydžio keitimo, būtina įvertinti situaciją, kaip atrodysime kaimyninių valstybių kontekste.

„Visada raginame politikus atsakingai įvertinti tokių sprendimų galimą poveikį nacionalinio verslo konkurencingumui. Jeigu kaimyninės valstybės sukuria palankesnes investicines, verslo aplinkos ir mokestines sąlygas, o mes Lietuvoje tik kuriame papildomus trikdžius, suprantama, kad verslas pradeda galvoti apie verslo perkėlimą ten, kur yra palankesnės sąlygos“, – sako R. Sartatavičius.

Nuo pernai metų Lietuva jau neteko per 140 transporto įmonių, kurios išsikėlė į Lenkiją, Vokietiją ir kitas valstybes.

Sartatavičius teigimu, tai rimtas signalas, kad verslo plėtros tempai užsienyje intensyvės, jeigu valstybė skubiai nepadidins užsieniečių įdarbinimo kvotos, kuri išnaudota dar pavasarį.

„Mes jau seniai pralaimime konkurencinę kovą su Lenkija, kurioje yra daug lankstesnė darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo politika, Lietuvoje norinčių dirbti, o negyventi iš pašalpų taip pat mažėja. Valstybė pagaliau turi įsivertinti konkurencinę aplinką su kitų valstybių darbo rinkomis ir priimti greitus ir racionalius sprendimus“, – sako R.Sartatavičius.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, Lietuvos transporto sektorius labai svarbus valstybei, nes visoje ES sukuria didžiausią BVP dalį, o pagal sausumos transporto užimamą dalį mūsų šalies vežėjai yra pirmi Europoje.

„Lietuvos transporto sektorius sugebėjo augti per pandemiją – kritiniu ekonomikai laikotarpiu šalies eksportuojančiai ir importuojančiai pramonei užtikrino reikiamus logistinius pajėgumus. Tai reiškia, kad vežėjai tiesiogiai ir netiesiogiai prisidėjo prie to, kad išsaugoti tūkstančius darbo vietų. Tad valstybė turėtų ne varžyti, o padėti savam verslui dirbti”, – sako A. Romanovskis.

Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum”