2021 m. birželio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

2021 m. birželio 25 d. Seimo Ateities komiteto nuotoliniame posėdyje aptarta Lietuvos kelių transporto sektoriaus problematika susisiekimo plėtros iki 2050 m. strateginės perspektyvos žaliajame Lietuvos žemėlapyje.

Lietuvos krovinių vežimo sektorius yra vienas jauniausių Europos Sąjungoje (ES), todėl gali sėkmingai adaptuoti ir plėtoti inovacijas, tačiau susiduriama su infrastruktūros iššūkiais. Lietuvos kelių tinklas neatitinka ES keliamų reikalavimų: trūksta aplinkkelių, prasti kelio dangos rodikliai, nepakankamas regioninis junglumas, dėl lengvųjų automobilių skaičiaus didėja oro tarša ir auga šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas atkreipė dėmesį į tai, kad kelių priežiūros finansavimas labai priklauso nuo valstybės biudžeto, nes projektams trūksta alternatyvių finansavimo šaltinių.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius pristatė, kaip ši įstaiga planuoja prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo – valstybinės reikšmės keliuose baigtas vienas iš apšvietimo modernizavimo etapų, numatyta diegti greičio valdymo ir įspėjimo; atstuminę kelių rinkliavos sistemą ir kt.

Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos transporto ir logistikos srityse dar trūksta spartesnio pažangiausių technologinių skaitmenizavimo procesų diegimo, bei kas galėtų užtikrinti šio sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Dabar daugiau turime kalbėti, koks bus ateities transportas, kas laukia po 2020 metų pandemijos, kas bus per ateinantį dešimtmetį. INFOBALT Pažangių transporto sprendimų grupės vadovo Egidijaus Skrodenio pastebėjimu, Lietuva daugiausia dėmesio kreipia į investicinius projektus, tačiau reikia sprendimų, ko Lietuvai reikės ateityje (ekonominės gerovės, taršos mažinimo, saugumo ir kt.).

Darnaus judumo valdymas grįstas efektyviu turimų išteklių panaudojimu ir jų prieinamumu, o ne kuriama nauja pasiūla, todėl pasigendama realių veiksmų iki 2050 m. ir numatymo, kokį efektą jie turėtų atnešti. Norėdama sėkmingai įgyvendinti klimato mažinimo priemones Lietuva turi pradėti nuo aiškios vizijos, darydama tai nuosekliai, pasitelkdama politinę valią ir užtikrindama pastovų, stiprų monitoringą. Lietuvos kelių transporto ateitis turi būti nukreipta į tinkamą diplomatiją, logistiką 4.0, sinchromodalumą, o, galvojant apie Lietuvą, kaip Eurazijos logistikos mazgą.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija