Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, sektorinės sankcijos Baltarusijai trumpuoju laikotarpiu, tikėtina, Lietuvos ekonomiką paveiks nežymiai.

Naujasis sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus, tabako gaminius ir kt. ES sankcijos kol kas taikomos ne visoms baltarusiškoms kalio trąšoms, o įvežamoms tik pagal tam tikrus prekių kodus.

Sankcijos trąšoms sudarys iki 20 proc. bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ pervežamų ir Klaipėdos uoste perkraunamų trąšų kiekio. Taip pat nustatyti draudimai nedaro poveikio galiojančioms sutartims, sudarytoms iki ES reglamento priėmimo.

Skaičiuojama, kad „Lietuvos geležinkelių“ grupei tai sudarys 2,5 mln. tonų pervežamų trąšų kiekio – t.y. iki 14 mln. eurų pajamų mažėjimą. Be to, nebūtų surinkta iki 10 mln. eurų geležinkelių infrastruktūros naudotojų mokesčių.

Visos šios 2,5 mln. tonų trąšos kraunamos ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, todėl toks pat iki 20 proc. poveikis bus ir Klaipėdos uoste perkraunamų trąšų kiekiui. Įsigaliojus šioms sankcijoms, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija netektų iki 3 mln. eurų pajamų (apyvartos, didžiąja dalimi per tarifus mokamus už krovos kiekius), o uosto krovos kompanijos – iki 11 mln. eurų pajamų.

„Mūsų didžiausias prioritetas – dar labiau diversifikuoti krovinių srautus tiek geografiniu, tiek klientų ir vežamų krovinių atžvilgiu, kad priklausymas nuo vieno ar kito regiono būtų kuo mažesnis. Nes ir be sankcijų negalime žinoti, kaip elgsis ir reaguos ši kaimyninė šalis“, – akcentuoja M. Skuodis.

Anot ministro, Klaipėdoje jau ne vienerius metus intensyviai investuojama į krovinių diversifikaciją, jūrų uosto laivybos kanalo gilinimą ir pietinės dalies išplėtimą. Lietuva turi potencialo pritraukti naujus stambius gamintojus, pavyzdžiui, elektromobilių baterijų gamybos srityje, vystyti vėjo jėgainių surinkimą ar jų komponentų gamybą. Klaipėdos uostas atitinkamai turi galimybę perkrauti, o geležinkeliai pervežti papildomus šios pramonės krovinius.

Geležinkelių transporto srityje ypač aktyviai stiprinami ryšiai su Vakarų Europos rinkomis, Lenkija ir Ukraina. Per Kauną iki Palemono intermodalinio terminalo jau nutiestas europinio standarto „Rail Baltica“ geležinkelis, kuris leidžia tiesiogiai prieiti prie Europos krovinių rinkos. Be to, pastaraisiais metais matomas ir Lietuvos vidinių pervežimų geležinkeliais augimas, čia taip pat turima dar neišnaudotų galimybių.

Pastarųjų 5 metų statistika rodo, kad Lietuvos transporto paslaugų rinkoje Baltarusijos kroviniai iš trečiosios vietos nukrito į 6-ą. Tai rodo, kad Lietuvoje vežamų krovinių geografija sparčiai keičiasi.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija