Nepaisant visam aviacijos sektoriui sukeltų iššūkių, pernai bendrosios Lietuvos oro uostų pajamos sudarė 22,7 mln. eurų. (54 proc. mažiau nei rekordiniais vadinamais 2019 metais). Lietuvos oro uostai 2020 m. dėl apskaityto turto nuvertėjimo testo rezultato patyrė 9,8 mln. eurų nuostolį. Pabrėžiama, kad nepaisant pandemijos iššūkių, oro uostams pavyko generuoti teigiamą veiklos pelną, išsaugoti pagrindinius partnerius ir įgyvendinti kai kuriuos pradėtus plėtros projektus.

Pasak Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkės Eglės Čiužaitės, pernai visam pasauliui smogusi COVID-19 pandemija buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs mažėjančias pajamas ir patirtą nuostolį.

„Žmonių mobilumo galimybės ir kartu visa aviacija buvo vienas iš labiausiai pandemijos paveiktų sektorių, Lietuvos oro uostai taip pat nėra išimtis. Stengėmės maksimaliai subalansuoti kylančius iššūkius bei įsipareigojimus darbuotojams, tačiau situacija buvo nauja, ribojimai bei tvarkos šalyse keitėsi labai greitai, tad reaguoti reikėjo greitai ir efektyvinti veiklą. Visgi į ateitį žiūrime pozityviai ir manome, kad daugelyje šalių įsibėgėjanti vakcinacija, „žaliojo paso“ ir vieningų keliavimo tvarkų tarpvalstybiniu lygiu įvedimas prisidės prie nuoseklaus aviacijos srautų ir komercijos paslaugų oro uostuose atsigavimo“, – teigia E.Čiužaitė.

Palyginti su 2019 m., aviacinės veiklos generuotos pajamos 2020 metais mažėjo beveik 59 proc., o neaviacinės pajamos, kurios gaunamos iš oro uostuose veikiančių maisto įstaigų, komercinių zonų, patalpų nuomos, krito daugiau nei 43 proc. Anot Lietuvos oro uostų atstovų, įmonei atlikus reikiamus sprendimus, pavyko neprarasti pagrindinių partnerių, suvaldyti dideles infrastruktūros sąnaudas ir generuoti teigiamą veiklos pelną.

Teigiama, kad ataskaitoje susidarę praėjusių metų nuostoliai iš esmės yra nulemti auditorių atlikto turto nuvertėjimo testo, kuris parodė mažesnę esamą valdomo turto vertę nei ji buvo dokumentuota anksčiau.

Lietuvos oro uostų vadovo Mariaus Gelžinio teigimu, nepaisant sudėtingų sąlygų, pernai pavyko įgyvendinti kai kuriuos esminius ir dar prieš pandemiją pradėtus oro uostų plėtros ir modernizavimo etapus.

„Strateginių plėtros projektų įgyvendinimas net ir pandemijos metu liko svarbiu prioritetu – tokiu liks ir ateityje. Džiaugiamės, kad kai kuriuos pradėtus projektus pernai pavyko baigti, tikime, kad jie prisidės prie Lietuvos oro uostų pozicijos stiprinimo ne vien regione, bet ir pasaulyje atsigavimo laikotarpyje“, – teigia įmonės generalinis direktorius.

Pateikti Lietuvos oro uostų finansiniai rezultatai yra patvirtinti auditorių kompanijos „KPMG Baltics“. Ataskaitą galima rasti čia.

Apie Lietuvos oro uostus  

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.

Pranešimą paskelbė: Tadas Valančius, UAB „Publicum”