Įdėti skelbimą

Lietuvos oro uostai jungiasi prie tarptautinės iniciatyvos mažinti anglies dvideginio emisijas: tikslas – nulinės emisijos į aplinką

1

Lietuvos oro uostai jungiasi prie tarptautinės iniciatyvos mažinti anglies dvideginio emisijas: tikslas – nulinės emisijos į aplinką

Gegužės 20 d. vykusiame antrajame Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) aviacijos tvarumo susitikime Lietuvos oro uostai oficialiai prisijungė prie Europos oro uostų iniciatyvos „Net Zero“, kuria siekiama vėliausiai iki 2050 metų pasiekti nulį anglies dvideginio (CO2) emisijų į aplinką. Vis augantis rezoliuciją pasirašiusių oro uostų skaičius ženkliai sustiprino Europos oro uostų kovos su klimato kaita siekius.

Nepaisant COVID-19 poveikio pasaulinei aviacijai, prie rezoliucijos prisijungusių 24 Europos oro uostų, įskaitant ir Lietuvos oro uostus, skaičius įrodo, kad kova su klimato kaita yra svarbus sektoriaus sau keliamas tikslas. Įsipareigodami iki 2050 metų arba anksčiau iki nulio sumažinti CO2emisijas iš operacijų, kurias jie gali patys kontroliuoti, visi trys Lietuvos oro vartai bandys kiek įmanoma labiau sumažinti šildymui, vėsinimui, apšvietimui suvartojamą elektros energijos kiekį, minimizuoti antžeminių transporto priemonių ir pagalbinės įrangos kuro degalų sąnaudas ir kt.

Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus, Tarptautinės oro uostų tarybos valdybos nario Mariaus Gelžinio teigimu, prisijungimas prie „Net Zero“ įsipareigojimo šalies oro vartams yra svarbus įvykis, kadangi aviacijos sektoriaus poveikio aplinkai mažinimas ir tvari veikla yra svarbūs Lietuvos oro uostų tikslai. 

„Lietuvos oro uostai, dalyvaudami tarptautinėje oro uostų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo programoje „Airport Carbon Accreditation“ (ACA), jau yra nemažai nuveikę emisijų vertinimo ir mažinimo srityse. Kasmet apskaičiuojamos visų trijų oro uostų emisijos ir atnaujinami sertifikatai, vykdomas Vilniaus oro uosto emisijų mažinimo plano įgyvendinimas – apšvietimo sistemos keičiamos į LED, transporto parkas atnaujinamas hibridiniais automobiliais, eksploatuojama  ant naujojo labai svarbių asmenų (VIP terminalas ir konferencijų centras) pastato įrengta saulės jėgainė, nauji pastatai ir jų dalys projektuojamos pagal aukščiausius energinio tvarumo reikalavimus. Kitas svarbus 2020 metais nuveiktas darbas – įsigyti elektros energijos kilmės sertifikatai, kuriais patvirtinama, kad pernai trijuose šalies oro vartuose sunaudota energija buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių“, – teigia M. Gelžinis. 

Lietuvos oro uostų vadovo teigimu, šiemet darbai dėl emisijų į aplinką mažinimo bus vykdomi dar intensyviau. Šiuo metu Vilniaus oro uoste rengiamas suinteresuotųjų šalių planas, kurio pagrindinis tikslas yra į bendrą CO2 apskaitą įtraukti oro uoste veikiančių partnerių emisijas bei jas palaipsniui mažinti. 

Anot Tarptautinės oro uostų tarybos prezidento ir Miuncheno oro uosto generalinio direktoriaus Josto Lammerso, Europoje veikiantys oro uostai jau daugiau nei dešimtmetį kryptingai siekia stabdyti klimato kaitą mažinant emisijas.  

„Augantis skaičius oro uostų, pasiryžusių siekti nulinių emisijų į aplinką iki 2050 m., rodo, kad oro uostų rinka solidarizuojasi su Europos žaliojo kurso ambicija siekti klimatui neutralaus žemyno statuso. Tikime, kad bendros pastangos reikšmingai prisidės sprendžiant pasaulinę klimato problemą, tad noriu pasveikinti Lietuvos oro uostus prisijungus prie iniciatyvos, kuria siekiama suderinti asmeninius aplinkosauginius ir pasaulinius klimato saugojimo tikslus“ , – sako jis. 

Šiuo metu Europoje yra 10 oro uostų, pasiekusių nulinį CO2 išmetimų kiekį. „Net Zero“ rezoliucija lieka atvira oro uostams, kurie nuspręstų prisijungti prie iniciatyvos. Ją galima peržiūrėti https://www.aci-europe.org/netzero  

Primenama, kad visi trys Lietuvos oro uostai yra ir tarptautinės programos „Airport Carbon Accreditation“ nariai:  Vilniaus oro uostas buvo ir yra pirmasis Baltijos šalyse, perkopęs į antrąjį programos lygį (konkrečiomis priemonėmis siekia valdyti ir mažinti paliekamą anglies pėdsaką), o Kauno ir Palangos oro uostai yra pirmajame lygyje (įsipareigoja kasmet apskaičiuoti su jų veikla susijusį anglies pėdsaką), tačiau jau artimiausiu metu siekia pereiti į aukštesnį lygį.

Apie Lietuvos oro uostus 

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.

Pranešimą paskelbė: Tadas Valančius, UAB „Publicum”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]


Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]


Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]


Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų.  „Po ilgus metus strigusių procesų […]


Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]


Kelininkai ruošiasi galimam škvalui

Kelininkai ruošiasi galimam škvalui

Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]