Susisiekimo ministerijos kvietimu „Rail Balticos“ projektą įgyvendinančių ir koordinuojančių įstaigų atstovai penktadienį nuotoliniu būdu aptarė projekto pažangą ir planus Kaune. Su Kauno miesto ir rajono vicemerais, Seimo nariais diskutuota, kokią naudą „Rail Baltica“ teiks regiono gyventojams ir verslui, savivaldybės pakviestos aktyviai išsakyti savo lūkesčius bei rūpimus klausimus dėl tolesnių projekto sprendinių.
„Džiaugiuosi, kad Lietuva sparčiai juda į priekį strateginę reikšmę turinčio „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo srityje. Jau turime europinę geležinkelio vėžę, jungiančią Lenkiją su Kaunu, Kauno intermodalinis terminalas sujungtas su Europos geležinkelių sistema. Kartu su oro uostu ir šalia jo esančia laisvąja ekonomine zona „Rail Baltica“ šalies pramonei ir gyventojams atveria naujų krovinių vežimo, aplinkos kokybės ir ekologiško transporto vystymosi galimybių, o Kaunas ir jo regionas gali tapti daugiarūšio transporto centru“, – susitikime kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pasak „LTG Infra“ „Rail Balticos“ koordinavimo departamento direktoriaus Arenijaus Jackaus, planuojama, kad į Kauno intermodalinį terminalą prekiniai traukiniai pradės važiuoti 2021 m. antrąjį ketvirtį. Šiuo metu vykdomas teritorijų planavimas tolesnei infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui Kauno geležinkelio mazge.
„Įgyvendinus projektą, Lietuva integruosis į Europos geležinkelių transporto rinką, tai didžiausia projekto nauda. Didelis laimėjimas, kad šiandien visos Baltijos šalys jau yra aktyviame projekto įgyvendinimo etape. Esu įsitikinęs, kad „Rail Baltica“ bus svarbus ne tik Kauno, bet ir kitų su projektu susijusių regionų ekonomikos plėtros bei keliavimo įpročių pokyčių katalizatorius“, – apžvelgdamas projekto pranašumus Lietuvos ir Kauno regiono kontekste pažymėjo A. Jackus.
Išankstiniais skaičiavimais, nuo 2030 iki 2040 metų kasmet „Rail Baltica“ maršrutais per Kauną keliaus virš 4,5 mln. keleivių.
Diskusijos metu susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė atkreipė dėmesį, kad „Rail Balticos“ naudą pajus tiek regionų gyventojai, tiek ir verslas. Nutiesus europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, pagaliau galėsime keliauti po Europą geležinkeliu, tarp Kauno ir Vilniaus susisiekimas pagreitės beveik dvigubai. Kalbant apie ekonominę naudą, bendra Kauno laisvosios ekonominės zonos projektų investicijų vertė siekia apie 650 mln. eurų, 70 proc. šios vertės – tiesioginės užsienio investicijos.
Diskutuojant su Kauno miesto ir rajono vicemerais pažymėta, kad būtina tęsti diskusijas ir suderinti tolesnius darbus, atsižvelgiant į savivaldybių ir jose gyvenančių žmonių poreikius.
Įgyvendinant „Rail Balticos“ projektą, siekiama Baltijos šalis integruoti į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą ketinama užbaigti iki 2026 m. pabaigos.
Balandžio–gegužės mėnesiais taip pat planuojami nuotoliniai susitikimai su Panevėžio, Marijampolės ir Vilniaus regiono savivaldybėmis.
Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]