„LTG Infra“ tapo „Rail Baltica“ geležinkelio statybai skirtos žemės valdytoja
Užbaigus visas procedūras „LTG Infra“ tapo teisėta visuomenės poreikiams paimtos žemės būsimajame „Rail Baltica“ geležinkelio ruože nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos valdytoja. Registrų centre įregistravus 60 valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise sutarčių, „LTG Infra“ įgijo teisę vykdyti statytojo funkcijas šiame ruože. Žemės sklypai perduodami patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartis.
„Paskutinį kartą toks ilgas geležinkelio ruožas Lietuvoje statytas dar XIX amžiuje, carinės Rusijos imperijos laikais. „Rail Baltica“ ruožo tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos statyba – tai itin svarbus žingsnis Lietuvos geležinkelio istorijoje. Ir dabar, užbaigus visus teisinius formalumus, mums užsidega žalia šviesa statyboms darbams šioje atkarpoje“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Sprendimą perduoti visuomenės poreikiams paimtą žemę Vyriausybė priėmė dar š. m. rugsėjo 16 d. Vėliau buvo pasirašytos „LTG Infra“ sutartys su Nacionaline žemės tarnyba dėl teisių žemės sklypus valdyti, naudoti ir disponuoti, o praėjusią savaitę užbaigtos patikėjimo teisės registravimo procedūros „Registrų centre“.
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, žemė visuomenės poreikiams, kurioje bus tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis, paimama dviem etapais. Pirmojo etapo metu Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose visuomenės poreikiams išpirkti 1365 sklypai „Rail Baltica“ geležinkeliui tiesti. Jų savininkams išmokėtos kompensacijos už žemę pagal rinkos vertę. Antrojo etapo metu, kuris bus užbaigtas kitų metų pradžioje, visuomenės poreikiams buvo paimta apie 1200 sklypų. Juose bus tiesiami privažiavimo prie „Rail Baltica“ keliai bei kita infrastruktūra.
Tiek pirmojo, tiek antrojo etapų metu pirmą kartą Lietuvoje visuomenės poreikiams paimtos žemės plotuose ūkininkams buvo leista tęsti savo veiklą iki realių statybų pradžios.
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas yra integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoj ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą užbaigti planuojama iki 2026 m. pabaigos.
Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima”
Rekomenduojame
MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kelininkai ruošiasi galimam škvalui
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]
Straipsniai
- Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį
- Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą
- Kelininkai ruošiasi galimam škvalui
- AB „Kelių priežiūra“ valdybos pirmininke išrinkta Julija Abromavičienė
- Du nauji automobilių prekės ženklai – „Omoda“ ir „Jaecoo“ Lietuvoje
- „WIZZ AIR“ SKELBIA NAUJĄ ETAPĄ SKRYDŽIUOSE: INTERNETO RYŠYS BUS PASIEKIAMAS VISOS KELIONĖS METU