Artėjant metų pabaigai didžiausio Baltijos šalių istorijoje geležinkelio infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ partneriai Latvijoje bei Estijoje apsisprendė ir paskyrė europinės vėžės geležinkelio valdytojus savo šalyse. Latvijoje už „Rail Baltica“ infrastruktūrą bus atsakinga SIA „Eiropas Dzelzcela linijas“, o Estijoje – OU „Rail Baltic Estonia“. 

„Sveikinu projekto partneres žengus šį reikšmingą žingsnį. Tai leis efektyviai tęsti koordinuoto infrastruktūros valdymo modelio tolimesnį įgyvendinimą. Labai svarbu, kad europinės vėžės infrastruktūros valdymas išliks kiekvienos šalies kompetencijoje, nes „Rail Baltica“ projektas visoms dalyvėms svarbus ne tik kaip ekonomikos variklis, bet ir kaip nacionalinio saugumo elementas“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslav Narkevič.

Lietuvoje valdytojo klausimas išspręstas ir įtvirtintas Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse bei Lietuvos Respublikos Seimo ir Valstybės gynimo tarybos sprendimuose. Jais remiantis, geležinkelio infrastruktūros plėtros projektai įgyvendinami ir geležinkelių infrastruktūra turi būti valdoma nacionalinio viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, tai yra AB „LTG Infra“, kurios galutinis akcininkas yra valstybė.

Pasak J. Narkevič, šie metai Lietuvai „Rail Baltica“ įgyvendinime buvo tikrai neeiliniai: „Europinės vėžės geležinkelis pasiekė Kauno geležinkelio mazgą, skirtas papildomas finansavimas, kuris bus panaudotas atlikti planavimo darbus regioninių keleivinių ir krovininių stočių vystymui ruože nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos valstybių sienos bei geležinkelio statybai nuo Kauno link Jonavos. Galiausiai – turime aiškius būsimos infrastruktūros valdytojus.“ 

Paskyrus „Rail Baltica“ infrastruktūros valdytojus, „LTG Infra“ inicijavo pirmąjį visų trijų Baltijos šalių valdytojų susitikimą:  „Susitikimo metu su kolegomis aptarėme esminius bendradarbiavimo principus ir artimiausius darbus, kurių vienas pagrindinių – veiksmų plano, reikalingo koordinuoto infrastruktūros valdymo modelio įgyvendinimui, parengimas. Ateityje tokie susitikimai bus organizuojami periodiškai“, – teigia „LTG Infra“ vadovas Karolis Sankovski.

Projekto statusas Lietuvoje

Lietuva iš trijų Baltijos valstybių yra labiausiai pažengusi įgyvendinant projektą „Rail Baltica“. Šiemet baigiamas pirmasis Kauno geležinkelio mazgo modernizavimo etapas, skirtas prijungti prie 1435 mm pločio vėžės geležinkelio Kauno intermodalinį terminalą. Baigtas modernizavimo etapas atvers naujas galimybes verslui. 

Ruošiantis geležinkelio statyboms ruože Kaunas – Lietuvos-Latvijos siena, paimta projektui reikalinga žemė, baigiami rengti techniniai geležinkelio projektai. Šiame „Rail Baltica“ geležinkelio ruože jau kitąmet planuojama pradėti geležinkelio statybos darbus. 

Kalbant apie kitus ruožus, tęsiamas Kaunas – Vilnius, Kaunas – Lenkijos/Lietuvos siena ruožų bei infrastruktūros priežiūros depų planavimas. Kaunas – Vilnius ruože specialistų komanda tolimesniam vystymui pateikė siūlymą dėl keturių galimų „Rail Baltica“ geležinkelio trasų alternatyvų nuo Kauno iki Vilniaus. Geležinkelio kelio alternatyvos nustatyta tvarka bus pristatytos susijusių institucijų ir visuomenės svarstymams ir kitąmet bus pasirinkta viena, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius bei sukelianti mažiausias pasekmes aplinkai. 

„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas yra integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 m. pabaigos.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija