Visame pasaulyje vis dažniau taikoma praktika, kai keleiviai COVID-19 testą gali atlikti tiek oro uosto patalpose, tiek aplink esančioje teritorijoje prieš arba po kelionės. Matant įvairių šalių praktiką, tokį poreikį naujoje kelionių realybėje mato ir Lietuvos oro  uostai.

Anot oro uostų atstovų, pagrindine problema lieka tai, jog bet kokio tipo testavimui atsirasti Lietuvos oro uostuose nėra sukurta reglamentavimo normų, todėl veikla negali būti vykdoma net jei rinkoje yra galimybės teikti tokias paslaugas, o paklausa ir būtinybė iš keleivių pusės yra.

Šiuo metu vykstant į tam tikras Europos Sąjungos arba trečiąsias šalis, būtina turėti ne anksčiau kaip prieš 72 arba 48 val. iki atvykimo atliktą testą ir gautą neigiamo rezultato patvirtinimą. Tuo tarpu atvykstant į Lietuvą iš trečiųjų šalių – pagal dabartinę tvarką taip pat reikia atlikti COVID-19 testą.

Norint palengvinti keliaujančiųjų procesus, vis daugiau šalių pradeda analizuoti net tik PGR, bet ir greitųjų PGR testų alternatyvą, labai aktyviai kelią skinasi ir kiti greitieji testai (antigenų), kurie vis dažniau laikomi priimtina priemone pandemijos kontrolei vietose, kur testo atsakymo reikia greitai.

Lietuvos oro uostai jau kurį laiką taip pat ieško būdų palengvinti keliavimo procesus ir siekia sudaryti galimybes įvairaus tipo testus atlikti oro uostuose. Tokiu būdu su privačių laboratorijų pagalba būtų galima ne tik palengvinti procesus keliaujantiems, bet ir sumažinti naštą (testuotis norinčių keliautojų srautą) sveikatos sistemai, taip pat sumažinti krūvį valstybės koordinuojamiems šalies COVID-19 viruso testavimo punktams.

Teigiama, kad testavimas oro uostuose  gali būti būtinybė artimoje ateityje, ypatingai judant vienodo kelionių  proceso visoje Europoje ir pasaulyje link. Tokiu atveju Lietuva turėtų dėti pastangas jau dabar, kad lokalus turizmo, viešbučių ir aviacijos sektorius nebūtų dar labiau smukdomas dėl reglamentavimo trūkumo.

Pasak Lietuvos oro uostų vykdomosios direktorės Lauros Joffės, apie testavimo galimybių sudarymą jau kalbėta tiek su Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek su Susiekimo ministerijos atstovais, tačiau konkrečių atsakymų dar laukiama. Vadovo teigimu, šiuo metu procesams kelią užkerta tai, jog Lietuvoje nėra teisinio reglamentavimo, kuris įgalintų bet kokio tipo testavimus ir testų tyrimus vykdyti šalies oro uostuose.

„Natūralu, kad norą palengvinti procesą reiškia visos suinteresuotos šalys: tiek oro uostai, tiek oro bendrovės, tiek ir patys keliaujantieji. Dauguma sutinka, kad testavimas būtų mokamas, už procedūrą susimoka būtent konkretus asmuo, kuriam testas yra atliekamas. Tokia praktika jau taikoma ne viename pasaulio oro uoste“, – sako L. Joffė.

Jo teigimu, šalies oro uostai jau keletą mėnesių intensyviai dalijasi patirtimi su partneriais ir stebi, kaip tokie testai organizuojami kitose šalyse.

Siūlymą padėti standartizuojant procedūras ir paramą Lietuvos oro uostų siekiui pradėti testavimą jau pareiškė ir Tarptautinė oro transporto asociacija (International Air Transport Association – IATA). Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) rekomendacijose taip pat teigiama, kad saviizoliacijos reikalavimus šalys turėtų keisti aktyvesniais testavimo veiksmais. Platesniam testavimui vietoje keliavimo ribojimų ir saviizoliacijos reikalavimų Europos Sąjungos šalyse pritaria ir rekomenduoja Europos komisija.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.

Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB