Sprendimui statyti Vilniuje metro – 50 metų (archyvinės nuotraukos)

Lapkričio 19 d. suėjo penkiasdešimtmetis Vilniaus metro istorijoje. Dokumentas, kurio faksimilę, kad ir kiek apipaišytą, čia pateikiame, pradėjo pamatą Vilniaus metropoliteno idėjos raidai. Mašinėle atspausdinto ir laiko išblukinto lapo vienas iš teiginių skamba taip (kalba netaisyta):

„9. Atlikti variantą su greituminiu tramvajumi ir palyginti jį su kitais variantais.“

Tuometinės (1970 m.) Vilniaus valdžios sprendimą suderino sostinės vyriausiasis architektas G. Valiuškis ir patvirtino vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas (vicemeras – šiandieniniais terminais) V. Staškus, vėliau, beje, ilgametis Miesto statybos projektavimo instituto vadovas.

Greituminis tramvajus – ne visai tikęs vertimas iš lengva ranka sukurto rusiško termino. Pasaulyje net pats metropolitenas vadinamas įvairiai – metro (Prancūzijoje), U–Bahn (Vokietijoje), underground (Didžiojoje Britanijoje), subway (JAV)… O bandymas ieškoti mažesnių klasikinio metropoliteno variantų tik dar labiau didina painiavą: lengvasis metropolitenas, mažasis (mini) metro, premetro… Na, ir, žinoma, greituminis tramvajus, su tramvajumi neturintis nieko bendra, nes yra ne gatvės transportas, o geležinkelio sistemos dalis, nuo didžiojo savo brolio, metropoliteno, tik sąstato ir stočių dydžiu ir besiskiriantis.

1983 metais parengtoje Kompleksinėje Vilniaus miesto transporto išvystymo schemoje jau atsirado dvi naujos transporto rūšys – metropolitenas ir lengvasis metro (vadintas greituminiu tramvajumi).

Išanalizavusi situaciją Sovietų Sąjungos Plano komiteto ekspertų komisija pateikė pasiūlymą Vilniuje statyti lengvąjį metro, jo kelio konstrukciją, planą ir trasos išilginį profilį bei tunelinius ruožus projektuoti pagal metropolitenui keliamus reikalavimus.

Po sprendimo visi ėmėsi darbo. Techniniam ekonominiam pagrindimui (TEP) parengti buvo pajungti šios srities specialistai iš visos Sovietų Sąjungos. Projektavimo darbus atliko Miestų statybos projektavimo institutas, topografinius, geologinius, inžinerinius tyrimus – Inžinerinių tyrinėjimų institutas, Maskvos CNIIP skaičiavo srautus, Charkovo metro projektavimo institutas atliko požeminės dalies, Kijevo ir Peterburgo institutai – antžeminės dalies projektavimo darbus… Daug padėjo sąjunginis Kompleksinių transporto problemų tyrinėjimų institutas.

1990-aisiais jaunai mūsų valstybei aktualesni buvo kiti darbai, tad metro projektas buvo sustabdytas.

2020-aisiais Maskvos sprendimas Vilniuje statyti lengvąjį metro negalioja, o iš Briuselio tokių nurodymų nėra… Negi lauksime 100 metų jubiliejaus?

Danielius Jauniškis

Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro”