Pagal pagrindinius avaringumo rodiklius Lietuva gana ženkliai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Žuvusiųjų, sužeistųjų ir įskaitinių eismo įvykių skaičius per pastaruosius 6–7 metus Lietuvos keliuose išsidėsto gana tolygiai, išskyrus pirmuosius tris-keturis metų mėnesius, kai avaringumo rodikliai yra kiek mažesni. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros doc. dr. Vido Žuraulio, taip yra dėl to, kad žiemą vairuotojai išsiugdo atsargesnius vairavimo įpročius, dienos šviesėja, gerėja eismo sąlygos, nes po truputį šyla orai, šiek tiek sumažėja keliaujančiųjų skaičius.
„Vasarą ir metų pabaigoje, lapkritį ir gruodį, avaringumas – tolygiai didelis. Šiltuoju metų laiku žmonės dažniau keliauja automobiliais, kartais ir naujais, nepažintais keliais. Vasarą vairuotojai labiau atsipalaiduoja. Puikios oro sąlygos sukelia norą viršyti greitį“, – teigia docentas.
Būtent ruduo daugeliui vairuotojų asocijuojasi su vis ilgėjančiu tamsiuoju paros metu, kurio metu reikia didelio atidumo, norint laiku pastebėti pėsčiąjį, dviratininką ar kitą automobilį. Spalio pabaigoje, laikrodžių rodykles pasukus viena valanda atgal, temti pradeda dar anksčiau – vos pabaigus darbo dieną, o ilgainiui net ir anksčiau.
„Mūsų akys turi susidoroti su užduotimi – nepasimesti tarp daugybės įvairiausių šviesų ir žibintų miestuose, visiška tamsa užmiesčiuose. Pėstieji, dviratininkai, atvėsus orams linkę dėvėti tamsius drabužius ir ne visada segi atšvaitus, o populiariausios automobilių spalvos – tamsios. Sąlygos vairuotojams iš anksto pastebėti kliūtis kelyje – itin sudėtingos“, – sako VILNIUS TECH ekspertas.
Atėjus rudeniui ypatingai saugotis turėtų ir pėstieji. Ekspertai juos vadina vienais iš pažeidžiamiausių eismo dalyvių. Nedidelis eismo įvykis ar menkas kito automobilio prisilietimas dažniausiai sukelia jiems rimtas traumas. Dėl šios priežasties pėstieji, dalyvaudami eisme, savo saugumu turi rūpintis nuolat.
„Šiems eismo dalyviams svarbiausia pasirūpinti, kad jie būtų kuo geriau matomi, pastebimi vairuotojų. Ryški šviesą atspindinti liemenė, tvarkingi žibintai dviratininkams, paspirtukų vairuotojams, matomoje vietoje prisegtas atšvaitas, žibintas rankoje pėstiesiems – saugumo kelyje užtikrinimo priemonės“, – pataria specialistas.
Anot VILNIUS TECH eksperto, pažeidžiamiems eismo dalyviams, kaip ir visiems kitiems, yra būtinas atidumas ir kitų eismo dalyvių veiksmų bei situacijos eisme stebėjimas.
Norint tinkamai dėvėti atšvaitą, geriausia jį pritvirtinti ant striukės ar palto – taip gatvėje visada saugos asmens sargybinis. Svarbu, kad atšvaitas būtų matomas: apšviečiamas kuo platesniu kampu, todėl geriausia, kad jis laisvai kabotų prisegtas prie rankovės arba juostų visą ranką, priklausomai nuo atšvaito tipo. Geriausia atšvaitą dėvėti ant dešinės rankos.
„Paskubomis prie rankinės ar kuprinės prisegtas atšvaitas dažnai bus prispaustas prie kūno, jis bus matomas tik iš vienos pusės, todėl ir jo teikiama apsauga bus keletą kartų mažesnė. Atšvaitas neturi būti labai mažas ar įmantrios formos: tai sumažins jo atspindimos šviesos srautą ir tikimybę pėsčiajam būti laiku pastebėtam tamsoje“, – teigia V. Žuraulis.
Važiuojant užmiesčio keliais – svarbiausia atidumas ir saugus važiavimo greitis. Šalikelėje pamačius net menkiausią šviesos blyksnį reikia sumažinti važiavimo greiti, nes tai gali būti laukinio gyvūno akys.
„Pastebėjus laukinį gyvūną arba jam išbėgus į kelią, vairuotojas privalo išlikti budrus, tikėtis dar kelių ar keliolikos išbėgsiančių gyvūnų, nes jie dažnai migruoja grupėmis“, – primena VILNIUS TECH ekspertas.
Atėjus šaltajam metų sezonui labai svarbu jam paruošti ir savo automobilį. Tinkamai šviečiantys ir sureguliuoti žibintai, gerai veikiantys valytuvai, nerasojantys automobilio langai užtikrina gerą matomumą. Patikimą sukibimą su kelio danga užtikrina tik žieminio tipo padangos: vidutinio arba minkštojo gumos mišinio. Nepatariama, kad jų protektoriaus gylis būtų priartėjęs prie leistino minimalaus, lengviesiems automobiliams – 3 mm.
„Kiti dalykai, tokie kaip įkrauta akumuliatoriaus baterija, kurią rekomenduojama papildomai įkrauti prieš atvėstant orams ir žiemos viduryje, žieminis langų plovimo skystis, ledo gremžiklis, šluotelė sniegui valyti – taip pat ne ką mažiau svarbūs. Kitais automobilio elementais ir eksploataciniais skysčiais reikia rūpintis periodiškai: kaip tą numato gamintojas, nepriklausomai nuo metų laiko“, – pataria docentas.
Prasidėjus pirmosioms šalnoms, kiekvienas transporto priemonės vairuotojas turėtų prisiminti, kad kelio danga dažnai gali būti apgaulinga, ypač ant tiltų viadukų, estakadų. Net geriausios ar brangiausios padangos negali užtikrinti visiško sukibimo užvažiavus ant slidžios kelio dangos.
Pirmosios žiemos dalies metu didesnis avaringumas siejamas su prastomis važiavimo sąlygomis, blogu matomu: tamsa, rūku, lietumi ir sniegu. Taip pat – vasarą užmirštais vairavimo įgūdžiais, dėmesingumo trūkumu ir atsargumu.
Pasak V. Žuraulio, didesnis avaringumas keliuose pastebimas ir penktadieniai. Tai aiškinamas kaip skubotų kelionių, pabaigus darbo savaitę, rezultatas.
„Penktadienio popietę žmonės baigia darbus ir skuba į poilsio, atsipalaidavimo vietas. Pradeda įgyvendinti savaitgalio planus, daugiau laiko praleidžia kelyje, labiau skuba. Kasdienis maršrutas darbas – namai – parduotuvė ar mokykla keičiamas kitu. To pasekmė – didesnis avaringumas“, – teigia VILNIUS TECH ekspertas.
Pranešimą paskelbė: Agnė Augustinaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]