Didžiųjų Europos miestų politinis apsisprendimas dėl metropolitenų statybos trukdavo įvairiai. Londonas apsisprendė per 4 metus, o Varšuva dėl metro diskutavo apie 70 metų, nes diskusijas nutraukdavo pasauliniai karai. Užtat šiuo metu Varšuvos metropoliteną, dosniai remiamą ES pinigais, stato net dvi tarptautinės korporacijos. Dar apie trisdešimt įvairaus dydžio Europos miestų diskutuoja, planuoja, projektuoja ar plečia savo miestų metropoliteno sistemas.

Dėl metro statybos gali apsispręsti ir Lietuvos sostinė Vilnius. Prieš savaitę Seimas nusprendė svarstyti klausimą dėl būtinumo pradėti Vilniaus metropoliteno planavimo darbus suteikiant šiam projektui ypatingos ekonominės reikšmės projekto statusą ir pasiūlant Vyriausybei pradėti organizuoti šio objekto įgyvendinimą.

Diskusijos dėl Vilniaus metro prasidėjo prieš 50 metų. Po neilgo svarstymo buvo sudarytos dvi darbo grupės. Projektuotojų grupė planavo metro trasas, o geologų grupė vykdė geologinius tyrinėjimus. Deja, 1990 m. šis, kelis milijonus kainuojantis darbas buvo atiduotas į archyvą. Mieste dešimt kartų padidėjus automobilių skaičiui metro idėja vėl buvo prisiminta ir diskusija prasidėjo iš naujo. Jau 2003 metų pavasarį žiniasklaida paskelbė, kad metro projektas ruošiamas iš naujo.

Po penkerių metų diskusija persikėlė į politinį lygį: 2008 – 2012 m. Seime susikūrė parlamentinė metro idėjos paramos grupė, kurią sudarė 72 įvairių partijų atstovai. Nuostatos – šio klausimo nepolitizuoti, o remtis ekonominiu tikslingumu – laikomasi iki šiol. Tai rodo ir 2012 – 2016 m. Seimo 89 narių sudaryta analogiška metro idėjos paramos grupė bei dabartinio Seimo balsavimo rezultatai svarstant ir priimant Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Už šį įstatymą balsavo 111 Seimo narių, ir tik keturi neturėjo nuomonės.

Tą patį rodo ir įvairios visuomenės nuomonės apklausos. Manančių, kad sostinės automobilių spūsčių problemą gali išspręsti tik metro, yra didžioji dauguma. Ypač tuo suinteresuoti periferijos gyventojai, kuriems, su reikalais atvykus į Vilnių, spūstys kelia siaubą.

Pasaulinė patirtis rodo, kad ilgiausiai trunkantis ir brangiausiai kainuojantis miesto geležinkelio – metro statybos etapas yra politinis apsisprendimas. Prieš 12 metų VGTU mokslininkų atlikti skaičiavimai rodo, kad Vilnius 2008 m. dėl spūsčių patyrė 1,7 milijardus eurų nuostolių. Miestas ir Vilniaus rajonas nepaliaujamai auga. Didėja ir automobilių skaičius. Navigacinių sistemų gamintojas „Tom Tom“ ištyrė, kad per metus Vilniuje spūstys padidėja dviem procentais ir yra apie 30 proc. didesnės nei savo metro tinklą plečiančiuose miestuose Helsinkyje, Kopenhagoje, Osle ar Madride.

Nors metro statyba yra spartesnė nei politinis apsisprendimas, bet ji irgi užima nemažai laiko. Šiam Seimui nusprendus Vyriausybei pavesti organizuoti Vilniaus metropoliteno sistemos įgyvendinimą, tris ar keturis metus tęsis trasų planavimas, projektavimas, statybos būdo įgyvendinimo pasirinkimas. Po to – sutarčių su korporacijomis sudarymas. Iškilmingai metro trasą žymintį kuoliuką geriausiu atveju gali įkalti tik kito Seimo pirmininkas, premjeras ar kadenciją bebaigiąs Prezidentas.

Kad tai įvyktų, politinį sprendimą dėl Vilniaus metro būtina priimti dar šiemet. Tada geriausiu atveju po dešimties metų nauja Lietuvos politinė vadovybė turėtų galimybę įsiamžinti paleidžiant pirmąjį metropoliteno traukinį, o miestiečiai ir miesto svečiai įgytų greitą, saugų, pigų ir patogų susisiekimą.             

Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro”