Nuo lapkričio mėnesio Kopenhagos oro uosto vadovaujama komanda, kurioje viso 14 organizacijų, pradeda įgyvendinti  mokslinių tyrimų projektą „ALIGHT“. Jo metu bus ieškoma sprendimų, kaip oro uostus pritaikyti sparčiai aviacijoje ryškėjančioms tendencijoms – tvaresnei ir mažesnį poveikį aplinkai darančiai veiklai. Vienas iš svarbiausių partnerių šiame projekte – Vilniaus oro uostas, kurio atstovai ne tik dalyvaus sprendimų paieškoje, bet ir bus vidutinio dydžio oro uostų atstovais projekte, vertindami, kiek įvairūs sprendimai gali būti įgyvendinami mažesne apimtimi.

Teigiama, kad ateityje Lietuvos oro uostai gali tapti pirmaisiais, turėsiančiais galimybes įgyvendinti moderniausius sprendimus aplinkosaugai gerinti, energijos efektyvumui didinti bei diegti infrastruktūros pokyčius

Vienas iš pagrindinių projekto tikslų yra rasti būdus ženkliai sumažinti anglies dvideginio (CO2) emisijas oro uostui veikiant įprastu režimu, pasitelkiant šioje iniciatyvoje išplėtotus sprendimus. Tolimesnėje ateityje (iki 2050 metų) siekiama oro uostų veikloje visai atsisakyti anglies dvideginio emisijų, tačiau tam reikėtų esminių pokyčių aviacijos infrastruktūroje visame pasaulyje.

„Siekiame atrasti konkrečius sprendimus ir sukurti suprantamą koncepciją, kuri būtų skirta projektuoti ateities oro uostams. Turime sukurti tokią ateities aviacijos infrastruktūrą, kuri galėtų aptarnauti, pavyzdžiui, elektrinius, vandenilio arba kito alternatyvaus aviacinio kuro varikliais varomus lėktuvus. Taip pat nagrinėsime, kaip į oro uostų infrastruktūrą galėtume integruoti elektrifikacijos sprendimus ir saulės jėgaines pastatų, transporto priemonių ir lėktuvų aptarnavimui ir galiausiai visiškai išvengti anglies dvideginio emisijų “,  – sako Kopenhagos oro uosto generalinis direktorius Thomas Woldbye.

Anot aviacijos ekspertų, šiuo metu pagrindinė kliūtis ateities pokyčiams yra ta, kad labai mažai oro uostų yra pasirengę priimti ir tiekti naujos kartos degalus, nes jų infrastruktūra yra išskirtinai pritaikyta šiandien naudojamam kurui. Vis dėlto sprendimai ateičiai turi būti nagrinėjami ir bandoma juos pritaikyti realioje veikloje jau dabar.

„Nors projekto rėmuose Kopenhagos oro uostas vadinamas vedliu, ne mažiau svarbu, kad projekto metu įgytas patirtis būtų galima pritaikyti ir kituose regionuose, kur skiriasi tiek klimatinės, tiek ekonominės sąlygos. Lietuvos oro uostų vienas iš strateginių tikslų yra būti pavyzdžiu Baltijos regiono oro uostams ir kitoms įmonėms energetinio efektyvumo ir CO2 mažinimo srityje, todėl tikimės, kad projekto metu įgytos patirtys ir žinios leis ne tik sėkmingai diegti inovatyvius sprendimus, tačiau ir dalintis patirtimi su kaimynais. Norime dalyvauti kuriant realiai veikiančią ateities oro uosto koncepciją jau šiandien”, – teigia Kristina Greičiūtė, Lietuvos oro uostų Aplinkosaugos projektų vadovė.

Projekto metu bus vertinama, kurie žaliosios energijos šaltiniai tinkamai veiktų sudėtingoje oro uosto infrastruktūroje, kur yra keliami itin aukšti saugos reikalavimai. Naujasis projektas suteiks naują perspektyvą, kuri aktuali ne tik aviacijos pramonei, bet ir kitų sričių partneriams.

Apie programą „Horizontas 2020“

„Horizontas 2020“, kurios dalis yra išmanių oro uostų projektas „ALIGHT“, yra didžiausia kada nors egzistavusi ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Ji prisideda prie naujų mokslo perversmų, atradimų ir pasaulinio lygio naujovių, puikias idėjas iš laboratorijos perkeldama į rinką. Per septynerius metus (2014–2020) bus galima pasinaudoti daugiau kaip 80 milijardų eurų finansavimu.

Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB