Prie Nemuno įsikūrusios savivaldybės laukia upės kelio atkūrimo

Į Nemuną laivu išplaukęs susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič su devynių savivaldybių ir Vidaus vandenų kelių direkcijos (VVKD) vadovais sutarė dėl spartaus laivybos upių kelių gaivinimo visoje Lietuvos, sparčiai investuojant į Nemuno, Neries, Nevėžio ir kitus vandens kelius. Per artimiausius trejus metus, investavus daugiau kaip  30 mln. eurų, būtų atgaivinta krovininė laivyba Nemunu maršrutu Kaunas-Klaipėda, suaktyvėtų keleivinė ir pramoginė laivyba visoje Nemuno upėje, Kauno mariose ir Kuršių mariose.

Tai būtų didžiausios investicijos į Nemuną per pastaruosius 30 metų.

„Siekiant sparčiai atkurti laivybos kelius Lietuvoje, bus konsoliduojamas vidaus vandenų kelių tinklo valdymas, perimant savivaldybių valdomus kelius vidaus vandenų kelių direkcijos žinion. Taip pat numatoma užtikrinti ilgalaikį ir tvarų infrastruktūros plėtros finansavimą“, – sakė J.Narkevič.

Lietuvoje iš viso yra 822 kilometrų ilgio valstybinės reikšmės upių kelių, tačiau iš jų eksploatuojami –  443 kilometrai, į kuriuos patenka tarptautinis E 41 vidaus vandenų kelias nuo Kauno iki Klaipėdos.

„Per Lietuvą iš Rytų į Vakarus, Klaipėdos kryptimi eina sparčiai augantis krovinių srautas, kuris stipriai apkrauna automagistralę Vilnius-Klaipėda bei geležinkelio linijas. Siekiant efektyviai valdyti srautus, rizikas, atkuriamas vandens kelias Nemuno upe yra ideali alternatyva sausumos transportui“, – komentavo J.Narkevič.

Pasak jo, vidaus vandenų kelių įtraukimas į bendrą Lietuvos transporto sistemą padidintų kiekybinį transporto pralaidumą, sustiprintų šalies konkurencingumą, kadangi dėl žemesnių transportavimo kaštų sumažėtų ir bendras šalies transportavimo kaštų vidurkis.

Krovinių gabenimas upe yra itin patraukli alternatyva dėl saugumo, itin žemo avaringumo, lyginant su vilkikais. Taip pat svarbus mažas poveikis aplinkai – tarša 2,5 karto mažesnė nei automobilių transporto. Ekonomiškumas – tonkilometriui suvartojama apie 17 proc. kelių transporto ir 50 proc. – geležinkelių transporto suvartojamos energijos.

„Keliu Nemunas-Klaipėda per metus Lietuvoje dirbančios bendrovės, preliminariu vertinimu, galėtų sugeneruoti net 1 mln. tonų krovinių. Prognozuotume, kad realus Nemuno laivakelio sutvarkymas pritrauktų dar daugiau potencialių įmonių, kurios būtų suinteresuotos vežti krovinius vidaus vandenų transportu bei vykdyti keleivinę ir pramoginę laivybą, kas padidintų ekonominį aktyvumą šalia Nemuno įsikūrusiose savivaldybėse bei investicijų pritraukimą į jas“, – ketvirtadienį sakė V. Vinokurovas, kartu su susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi Lietuvos vidaus vandenų viziją pristatęs prie Nemuno įsikūrusių savivaldybių merams.

J.Narkevič teigimu, Susisiekimo ministerija vandens kelių atgaivinimą įtraukė į prioritetinių darbų sąrašą bei numatė 28 mln. eurų investicijų iš Europos sąjungos fondų bei Lietuvos biudžeto lėšų E 41 keliui sutvarkyti. Taip yra skirta beveik 3 mln. eurų technikai įsigyti – vientisam vandens keliui nuo Druskininkų iki Šilutės įrengti.

Nemunu numatyta gabenti birius krovinius: žemės ūkio produktus, metalo laužą, pirmines ir apdorotas naudingąsias iškasenas, medieną, biokurą, statybines medžiagas. Taip pat pervežti suskystintas dujas, bendruosius krovinius konteineriuose.

Pasak direkcijos vadovo, V. Vinokurovo, Nemuno potencialas yra didžiulis. Pavyzdžiui, viena barža talpina 1000 tonų krovinių, tuo tarpu sausumos keliais tokį krovinių kiekį reikėtų gabenti 40-čiai vilkikų.

Per pastaruosius 30-40 metų Nemunas buvo praradęs gyvybingumą. Pagrindinė to priežastis – neprižiūrėti laivakelį reguliuojantys hidrotechnikos statiniai – bunos.

„Nemune įrengta virš 1200 bunų – iš žvirgždo, skaldos ir akmenų įrengtų statinių, kurie suspaudžia vandens tėkmę, nukreipia nešmenis į kranto pusę ir padeda išsivalyti upės dugnui laivakelyje. Deja, daugumos jų būklė yra bloga: apie 500-700 bunų būtina rekonstruoti arba tikslinėse vietose pagal poreikį pastatyti naujų. Vietoje to, kad dabar kalbėtume apie krovinines baržas Nemune ir plėtotume krovinių bei žmonių gabenimą Nemunu, kasmet vien iš jo iškasame virš 700 tūkst. kubinių metrų sąnašų, tiesiog stengdamiesi pašalinti nuolat susidarančias seklumas“, – sakė V. Vinokurovas.

Laivybos upėmis vizijos pristatyme ketvirtadienį dalyvavo Druskininkų, Alytaus, Birštono, Prienų, Kauno rajono, Jurbarko rajono ir Neringos savivaldybių vadovai.

Birštono merė Nijolė Dirginčienė sako, kad valstybės dėmesys Nemunui yra gyvybiškai svarbus, nes pačių savivaldybių pastangų ir iniciatyvumo neužtenka.

„Per pastaruosius 10 metų Nemunas yra labai stipriai uždumblėjęs. Dėl atšilusio klimato žiemą upė neužšąla, ledai nebeišvalo upės dugno, srovės tėkmė nėra didelė. Esame vienintelis kurortas Kauno regione, garlaiviu iš Kauno pas mus vienu ypu atvyksta apie 100 žmonių, tačiau išvalytas, pagilintas Nemunas atgaivintų turizmą, ko mes tikrai labai laukiame, leistų keliauti net iki Augustavo kanalų Lenkijoje. Stipriai beldžiamės į visas duris ir tikimės, kad Nemunui pagaliau bus skirtas dėmesys, kurio upei taip reikia“, – teigė N. Dirginčienė.

Pasak Jurbarko rajono mero Skirmanto Mockevičiaus, Nemunas Jurbarko rajonui ir miestui ypač svarbus jau keletą šimtų metų – iki antrojo pasaulinio karo čia buvo didelis prekybos uostas, o vėliau įrengtas krovinių uostas žvyrui ir gelžbetonio gaminiams transportuoti.

„Tarp Kauno ir Klaipėdos toks uostas yra tik Jurbarke. Todėl Nemuno pritaikymas laivybai – tiek krovinių gabenimui, tiek pramoginei laivybai, turizmui – mums yra vienas iš pagrindinių prioritetų. Laivyba Nemunu ir veikiantis uostas sudarytų galimybę tiek Jurbarko rajone, tiek visame Tauragės regione, tiek kaimyniniame Šakių rajone investuotojams steigti įmones, sukuriant darbo vietas. Labai jaučiame poreikį pramoginei laivybai, plėsime Nemuno pakrančių infrastruktūrą, ir neabejojame, kad galimybė plaukti Nemunu atvers naujas galimybes turizmo paslaugų teikėjams“, – tvirtino Jurbarko rajono meras.

Per pastaruosius dešimtmečius likimo valiai buvo palikti  perspektyvūs vietiniai vandens keliai, kurie yra neprižiūrimi, tam neskiriamos lėšos. Kėdainių rajono savivaldybė 2019 m. inicijavo vietinės reikšmės kelių sąrašo papildymą Nevėžio upės ruožu  Kėdainių mieste, tačiau ir šis kelias neeksploatuojamas. Šilutės rajono savivaldybė turi daugiausiai vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių, naudojamas Šyšos upės kelias ir kiti, tačiau jie neeksploatuojami. Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybės siekia perduoti visus vietinius kelius VVKD.

Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima”