Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) 2020 m. liepos 1 dieną kreipėsi į teismą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) keliamo reikalavimo skaidyti skelbiamą viešojo pirkimo konkursą dalimis pagal darbų rūšis arba dalinant didžiausią šalies upę atkarpomis. Žlugdomas 28 mln. eurų vertės Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas projektas.
Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) teismui apskundė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sprendimą stabdyti laivininkystę Nemunu atgaivinti turėjusį konkursą. „Labai gaila, kad turime taip elgtis, bet teismas – vienintelis kelias išsaugoti šį grandiozinį, Lietuvai labai naudingą projektą“, – pažymėjo VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas.
Jis teigia, kad VPT neatsižvelgė nei į vandentvarkos sektoriaus specifiką, nei į tokias aplinkybes, kaip koronaviruso COVID-19 pandemija ir galintis pasikartoti karantinas su valstybių sienų uždarymu.
Direkcijos skundas liepos mėnesio 1 dieną pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
„Dėl finansų stokos ir techninių pajėgumų trūkumo, E41 laivakelyje Kaunas-Klaipėda, susiformavo seklumos. Siekdami sumažinti sausumos kelių apkrovas ir krovinius gabenančių vilkikų taršą, siekiame surasti tiekėją ar jų grupę, kuri suprojektuotų ir Nemune įrengtų bunas – iš natūralių gamtinių medžiagų, skaldos sukuriamus „liežuvius“. Įkišti į vagą jie vandens tekėjimą kreiptų į centrą, o pagrindinė srovė išvalytų dugną, paversdama upę tinkama krovininėms baržoms. Deja, VPT bandant pritaikyti standartinę konkurso skaidymo taktiką, visiškai neatsižvelgiama į tai, kad upė nėra sausumos kelias ir toks požiūris ateityje gali tik komplikuoti bei pabranginti projektą“, – teigia V. Vinokurovas.
Šiuo konkursu domėjosi apie 20 potencialių tiekėjų, tačiau galutinį pasiūlymą pateikus tik vienam, VPT nemato efektyvesnio kelio, kaip tik skaidyti konkursą ir taip siekti konkurencijos padidinimo.
„Apgailestaujame, kad Viešųjų pirkimų tarnybai nesugebėjome išaiškinti, kad tai yra neįmanoma. Jei nieko nedarysime, projektas gali žlugti dėl riboto vykdymo termino ir galutinio tikslo neįgyvendinimo“, – kalbėjo V. Vinokurovas.
Pasak direkcijos vadovo, atsižvelgdami į savo kompetencijas bei galimybes, tiekėjai gali jungtis į grupes ir dalyvauti kartu, tačiau esminė problema slypi nuo jų nepriklausančiose aplinkybėse ir tai jie aiškiai įvardija savo paklausimuose. Projekto įgyvendinimo terminas yra pakankamai trumpas ir jo pratęsti galimybių nėra. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2023 m. rugsėjo 1 d.. Todėl iš esmės tiekėjai bijo dėl neatmestino esminio trikdžio: rizikos dėl dar vieno tikėtino COVID-19 protrūkio ir galimo karantino pasikartojimo. Tokiu atveju strigtų medžiagų užsakymas ir tiekimas, gali kilti problemų dėl smarkiai apriboto judėjimo tarp valstybių, tikėtinų valiutų kursų svyravimų.
Kita problema, anot V. Vinokurovo, tampa ir savotiškas Nemuno vagos prilyginimas sausumos kelių tinklui, nežinant arba ignoruojant tai, jog bunomis pakeitus Nemuno tėkmę gali prireikti neatidėliotinų korekcijų projekto eigoje.
„Projektavimas ir statybos darbai pradedami ne žemėlapyje mechaniškai padalinus upę į kelias dalis, o nuo nepalankiausių laivybai ruožų. Upė nėra žvyrkelis. Įrengus bunas pirmuose modernizuojamuose ruožuose reikia vertinti pasikeitusį Nemuno tėkmės režimą, jo įtaką žemiau ir aukščiau esantiems ruožams. Jei hidrodinamikos režimas pakistų reikšmingai, iš anksto parengtas techninis projektas netektų prasmės, todėl darbų skaidymas atskiriems tiekėjams patikint projektavimą, modeliavimą, rangą yra netikslingas ir labai neefektyvus“, – konstatuoja Vandens kelių direkcijos vadovas.
Jo teigimu, šiam Europos Sąjungos lėšomis iš dalies finansuojamam projektui siekiama maksimalų efektyvumą galinčios užtikrinti sinergijos bei norima išvengti situacijos, kai neteisingai suformuluotos užduotys pareikalauja papildomų lėšų stengiantis ištaisyti jų nulemtas klaidas.
VVKD viešojo konkurso būdų jau atrinko rangovą, kuris yra pasirengęs ne tik paruošti techninį projektą, bet ir pastatyti šimtus bunų, išvalyti sąnašas, perstatys navigacijos ženklus, kas leistų visiškai atgaivinti krovininę laivybą Nemune ištisus metus. Tai leistų ne tik gerokai sumažinti krovininio transporto skaičių magistralėje, bet ir atsipirktų finansiškai tiek verslui, tiek valstybei.
Lietuvos vidaus vandenų kelias E41 Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jis per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą (Rusija) Kuršių mariomis – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
Prognozuojama, kad įgyvendinus bunų projektą Nemune, krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. tonų. Numatoma, kad 2040 metais automobilių keliais į Klaipėdos uostą per metus bus vežama apie 18,4 mln. tonų krovinių – 3,5 mln. tonų daugiau nei 2017 metais. Jei dalis šių krovinių nebus perkelta pervežti vidaus vandenų keliais, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų.
Nemune pradėjus krovininę laivybą, krovinių skaičius nebūtų neribojamas. Skaičiuojama, kad viena barža pergabena 40 vilkikų gabenamą krovinių kiekį.
Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima”
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]