Pasaulinė pandemija parodė, kaip svarbu užtikrinti nepertraukiamą prekių vežimo grandinės funkcionavimą. Valstybės ėmėsi priemonių, kad būtų pažabotas viruso plitimas, ir tai paveikė visas gyvenimo sritis, ne išimtis ir logistikos sistema. Kaip virusas ir karantinas pakeitė krovinių gabenimo jūrų transportu rinką, kalbamės su Mykolu Tokarenko, „AsstrA“ Baltijos šalyse ir Baltarusijoje jūrų transporto skyriaus vadovu.

Kaip pandemija paveikė jūromis gabenamų krovinių srautų perskirstymą?

Populiariausios trade line, kuriomis mūsų skyriaus Klientai dažnai užsako vežti krovinius, nepasikeitė: Kinija–Baltarusija, Kinija–Rusija, Kinija–Lietuva. Dėl pandemijos sumažėjo importinis krovinių vežimas iš Kinijos ir Ispanijos. Pandemijos pradžioje priklausymas nuo Kinijos eksporto reikšmingai sutrikdė krovinių vežimo grandinę, dėl to krovinių išsiuntimas ėmė strigti. Todėl kai kurios šalys atvirai pareiškė, kad būtina peržiūrėti esamus maršrutus.

2020 metų pirmąjį ketvirtį darbai vyko „iš inercijos“: buvo pakraunamos ir išsiunčiamos prekės, pagamintos iki kinų Naujųjų metų pagal 2019 metų sutartis. Nuo antrojo ketvirčio sumažėjo statybų segmento, mados srities ir automobilių pramonės krovinių gabenimo paklausa.

Tuo pačiu metu padidėjo ilgai negendančių maisto produktų gabenimo poreikis. Vežami tokie maisto produktai, kaip riešutai, konservuoti maisto produktai, kasdienio vartojimo prekės, taip pat farmacijos preparatai ir individualios apsaugos priemonės. Karantino metu buvo koncentruojamasi į pirmojo būtinumo prekes.

Dar vienas veiksnys, turėjęs poveikį, buvo Baltarusijos rublio kurso kritimas 2020 m. kovo mėn. Viena vertus, pabrango importinės prekės, už kurias buvo atsiskaitoma užsienio valiuta. Tai turėjo įtakos importo apimčių sumažėjimui. Iš kito pusės žiūrint, dėl atpigusio rublio baltarusiškų prekių (medienos ir medžio gaminių, sauso pieno, mėsos, trąšų) eksportas tapo konkurencingesnis. 

Kaip dėl pandemijos pasikeitė procedūros uostuose?

Procesai buvo pakoreguoti atsižvelgiant į naujas realijas ir didelių trikdžių atliekant operacijas nėra. Uostuose taikomos bendrosios saugumo priemonės: naudojamos asmeninės saugos priemonės ir laikomasi atstumo.

Kilus būtinybei buvo įvedamas karantinas. Pavyzdžiui, Kinijoje vairuotojams, kurie veža konteinerius į uostus iš kitų provincijų, privalomas dviejų savaičių karantinas. Brazilijoje yra atvejų, kai karantinas buvo taikomas visam laivui. Kai kuriuose uostuose ribojama laivo ekipažo kaita.

Ar dėl karantino priemonių sumažėjo krovinių gabenimo jūrų transportu kaina ir kiekis?

Susiklosčiusi situacija neigiamai paveikė jūrų frachto kainą. Sumažėjus krovinių srautams dalis jūrų linijų atšaukė reisus Kinija–Europa, Kinija–JAV kryptimis. Tokios priemonės sukėlė vietų deficitą laivuose ir prioritetu tapo kroviniai, gabenami už didesnes kainas.

Dėl sumažėjusios paklausos importas į Baltijos šalis irgi sumažėjo. Mažiau importinių krovinių – mažiau tuščių konteinerių eksportui. Trūkstant taros ir vietų laivuose padidėjo eksporto įkainiai.

Kovo mėn. stipriai krito naftos kainos, dėl to bendrai nukrito jūrų frachto įkainiai. Kai kurių rinkos segmentų augimas jau matyti, kiti, atvirkščiai, dar lūkuriuoja. Vis dėlto, suminis vežimų kiekis greičiau krenta, negu auga.

Pranešimą paskelbė: Anastasiia Onoshko, AsstrA Associated Traffic AG