Koronaviruso pandemija sujaukė ne vieno lietuvio atostogų planus, o dėl apribotų galimybių keliauti po Europą ir pasaulį, gyventojai renkasi artimesnes alternatyvas, pavyzdžiui – kelionę po Baltijos šalis. Nors Latviją ir Estiją automobiliu pasiekti yra pakankamai patogu, o eismo ypatumai šiose šalyse yra panašūs į mūsiškius, eismo įvykių Baltijos kaimynėse Lietuvos vairuotojai neišvengia. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas primena, kaip tokiais atvejais derėtų elgtis.

Svarbu užpildyti eismo įvykio deklaraciją

Anot R. Bieliausko, Latvijoje bei Estijoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, galioja privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, todėl patekus į eismo įvykį, apsidraudusiems vairuotojams rūpesčių sumažėja. Tačiau visų pirma, net ir atsidūrus stresinėje situacijoje, svarbu neprarasti šalto proto ir atlikti visus būtinus veiksmus.

„Jei eismo įvykis yra rimtas, jo metu nukenčia žmonės, pirmiausiai, žinoma, reikėtų rūpintis jų sveikata ir gyvybėmis. ES šalyse bendrasis pagalbos telefonas yra toks pat, kaip ir Lietuvoje – 112. Pažymėtina, kad net jei žmonės eismo įvykio metu sužalojami nesunkiai, policiją tokiu atveju kviesti būtina. Įvykus smulkesniam eismo įvykiui, kai nukentėjusiųjų nėra ir sutariama dėl avarijos kaltininko, galima savarankiškai užpildyti eismo įvykio deklaraciją“, – sako R. Bieliauskas.

Pildyti eismo įvykio deklaraciją užsienio valstybėse, anot R. Bieliausko, taip pat galima naudojantis atspausdintomis ir draudimo bendrovių išduotomis deklaracijų formomis ar net užpildyti paprasčiausią baltą popieriaus lapą. Visgi, kad būtų išvengta nesusipratimų, visuomet pravartu su savimi turėti eismo įvykio deklaraciją.

Praverčia vaizdiniai įrodymai

R. Bieliauskas pastebi, kad užsienio šalyje, kad ir kokia artima ji atrodytų, sutarti dėl eismo įvykio aplinkybių ir deklaracijos pildymo gali būti sudėtingiau dėl kalbos barjero, mažesnio pasitikėjimo užsieniečiais. Dėl to, kilus net menkiausiems neaiškumas, abejonėms ar nesutarimams, reikėtų kreiptis į tos šalies policiją, paskambinus bendruoju pagalbos telefonu.

„Taip pat ne tik užpildykite eismo įvykio deklaraciją, bet ir užfiksuokite kuo daugiau vaizdinių įrodymų – nufotografuokite eismo įvykio vietą, automobilių pozicijas po avarijos, apgadinimus, dalyvaujančių transporto priemonių valstybinius numerius ir vairuotojų užpildytus dokumentus, taip pat – kelio ženklus ir eismo juostų ženklinimą iš tolimesnės perspektyvos. Jei būta eismo įvykio liudininkų, taip pat pravartu susirinkti jų kontaktus. Kilus neaiškumams, tai gali padėti tiksliai įvertinti eismo įvykio aplinkybes ir palengvinti žalos administravimo procesą“, – sako R. Bieliauskas.

Dėl išmokos – kreiptis į kaltininko draudiko atstovus

Draudikų atstovo teigimu, jei eismo įvykis yra nedidelis, jo metu žmonės nenukentėjo, o transporto priemonės gali keliauti toliau, užpildžius eismo įvykio deklaraciją iš įvykio vietos galima skirstytis, o draudimo ir žalos atlyginimo klausimus išspręsti grįžus į savo šalį.

„Daugelis ES šalyse transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo paslaugas teikiančių draudikų turi savo atstovus ir Lietuvoje. Dėl to grįžus namo reikėtų kreiptis į juos. Svarbiausia turėti eismo įvykio deklaraciją ar policijos pažymą. Avarijos kaltininko draudimo bendrovę ir jos atstovus mūsų šalyje visuomet galima pasitikrinti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro interneto svetainėje www.cab.lt. Jei draudimo bendrovė atstovų mūsų šalyje neturi, tuomet reikia kreiptis į Transporto priemonių draudikų biurą. Užsienyje avarijos kaltininkais tapę Lietuvos vairuotojai taip pat turėtų apie įvykį kuo greičiau informuoti savo draudimo bendrovę“, – sako R. Bieliauskas.

Draudiko atstovas pabrėžia, kad užsienyje sugedus automobiliui, prakiurus padangai, įklimpus, pasibaigus degalams, praradus automobilio raktelius ar nutikus kitiems netikėtumams, gali padėti kasko draudimo paslauga „Pagalba kelyje“, jei pasirinktas jos sąlygų galiojimas užsienyje.

R. Bieliausko teigimu, šiemet vidutinė ERGO fiksuota eismo įvykiuose Latvijoje Lietuvos vairuotojų patirta žala siekė 1565 eurus, o Estijoje – 4524 eurus. Pagal kasko draudimo sutartis vidutinės žalos šiose šalyse šiemet siekė atitinkamai 2170 eurų Latvijoje ir 2408 eurus Estijoje. Dažniausi eismo įvykiai, į kuriuos patenka Baltijos šalyse keliaujantys Lietuvos vairuotojai, yra susiję su neatsargiu lenkimu ar persirikiavimu, greičio viršijimu, sankryžose įvykstančiais susidūrimais su kitais eismo dalyviais.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone 2019 m. (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu).

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Pranešimą paskelbė: Vaiva Mockutė, UAB „INK agency“