Įdėti skelbimą

Transporto sektoriaus ateitis: būsimas tendencijas formuoja dabarties pamokos

Vis daugiau valstybių švelnina karantino suvaržymus, kurie didele dalimi lemia verslo veiklos apribojimus ir dėl to trūkinėjančias tiekimo grandines. Tačiau, specialistų teigimu, kada verslas galės sugrįžti prie normalios veiklos apimčių, vis dar sunku prognozuoti. Akivaizdu tai, kad šį pavasarį viso pasaulio išmoktos pamokos formuos ateities tendencijas.

Vieni pirmųjų tiek nuopuolių, tiek pakilimų virpėjimus ekonomikos seismačiuose fiksuoja transporto sektoriaus darbuotojai. Krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė sako, kad ekonomika nemenkai priklauso nuo žmonių lūkesčių, todėl jiems gerėjant tikimasi ir greitesnio sugrįžimo į vėžes bei atsigavimo. 

Vis dėlto skirtingi sektoriai ir nukentėjo skirtingai. Dalies smulkiųjų verslų pardavimai krito žaibiškai ir buvo pasirinktas kelias užsidaryti iškart, neapsikraunant augančių skolų našta. Kiti ėmėsi ryžtingų veiksmų mažindami išlaidas, atleisdami darbuotojus.

„Akivaizdu, kad kai kurie verslai pasirinkę taupymo, bet išsilaikymo režimą nebūtinai sėkmingai išsikapstys iš sudėtingos situacijos. Jiems nemenka tikimybė žlugti artimiausioje ateityje kyla dėl nemokių, vėluojančių, bankrutuojančių klientų, stipriai smukusių pardavimų. Tačiau tokie sektoriai kaip biotechnologijos,  gyvybės mokslai, apsauginių kaukių, skydelių, respiratorių gamintojai patyrė staiga šoktelėjusį pakilimą ir tuo sėkmingai naudojasi didindami gamybos pajėgumus, ieškodami naujų rinkų“, – sako J. Cimanavičienė.

Jos teigimu, transporto sektorius yra itin jautrus pokyčiams rinkoje, tad šis pavasaris buvo kupinas iššūkių. Valstybės pagalbos transportininkai nesulaukė, nes jų veikla oficialiai nebuvo sustabdyta. Menkiausiai nukentėjo maisto produktų vežėjai, šaldytuvų turėtojai, kurių paslaugų reikėjo kaip niekad. Tačiau kiti vasarą pasitinka gerokai pesimistiškesnėmis nuotaikomis.

„Gamybai daugelyje Europos regionų sustojus, nemažai užsakymų buvo atšaukta ir nemenkas skaičius vilkikų turėjo sustoti. Sudėtingoje situacijoje atsidūrė įsipareigojimų lizingo bendrovėms turintys vežėjai. Pastarosios sunkiai leidžiasi į kalbas dėl įmokų atidėjimų“, – teigia specialistė.

Geležinkelio renesansas ir oro kompanijų transformacijos

Ganėtinai palankiai susiklostė situacija geležinkelių transportui: krovinių srautas pervežamas traukiniais tarp Azijos ir Europos auga rekordiškai, keblumų sukelia tik ilgai trunkančios ir vėlavimus sukeliančios Kinijos muitinės patikros, sako J. Cimanavičienė.

„Atsigavimo ženklus paskutinėmis gegužės savaitėmis jau matome ir jūrų transporte. Tiesa, augant krovinių srautams, jūrų linijos dar nepuola leisti į darbą laikinai stovinčių laivų, o pasinaudodamos išaugusia paklausa mėgina atgauti anksčiau taikytus aukštesnius tarifus už frachtą“, – atskleidžia J. Cimanavičienė. 

Dramatiškiausia situacija – aviakompanijų versle. Pašnekovės teigimu, nemaža dalis jų globaliai atšaukus keleivinius reisus atleido net iki 90 procentų savo darbo jėgos. Dauguma šių bendrovių vis dar derasi su vyriausybėmis dėl gelbėjimo paketų ir stabilizavimo priemonių. Karantino metu oro erdvę raižė tik krovininiai lėktuvai, tačiau ir jų gretos retėja – dalis reisų, kurie vykdavo oru, buvo pakeisti į keliones kelio transportu.

„Tokia situacija lėmė oro transporto kainų šoktelėjimą iki neregėtų aukštumų. Trūkstant krovininių lėktuvų buvo imtasi ir laikino keleivinių orlaivių transformavimo į krovininius, kai taip išaugus medicininių kaukių paklausai šios buvo gabenamos tiesiog lainerių salonuose, užimdamos keleivių vietas“, – pasakoja J. Cimanavičienė. 

Jos teigimu, pamažu atlaisvinant karantino suvaržymus ir atsargiai atveriant sienas, jau grąžinama dalis reisų: Vokietijos bendrovė „Lufthansa“ jau reguliariai skraido tarp Vilniaus ir Frankfurto, o latvių „Air Baltic“ atnaujino skrydžius į Rygą, Taliną ir Oslą, tačiau tai dar negelbsti situacijos oro krovinių rinkoje – kainų stabilizavimosi čia dar teks palūkėti.

Ateities tendencijas formuos dabarties pamokos

Pandemijos sukelta verslo suirutė visam pasauliui parodė, kokios svarbos versle yra tiekimo grandinės valdymo uždaviniai. Iki COVID-19 išplintant po visą planetą daugybės įmonių tiekimo grandinės ekonomiškai motyvuotai vedė į Kiniją, tačiau dabartinėje situacijoje atsiskleidė ir galybė su tuo susijusių rizikų. J. Cimanavičienė sako, kad verslo horizonte jau matomas didesnis tiekėjų diversifikacijos poreikis. 

„Bendrovėms reikės ne tik sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, bet ir kurti didesnio pasirinkimo tinklą. Tai neabejotinai palies ir logistikos sektorių. Daug vakarietiškų verslų jau išsikraustė iš Kinijos ir ėmė plėtoti gamybą kitose Azijos šalyse.

Koronaviruso epidemija priminė, kad Vakarų įmonėms rūpesčių kelia ir dideli atstumai, tad vis daugiau atsiranda svarstymų apie tiekimo grandinių trumpinimą, tiekėjų paieškas geografiškai arčiau, gamybos perkėlimą į Europą. Mes savo pavyzdžiu taip pat patyrėme, kokia svarbi yra žaibiška reakcija į situacijos pokyčius, kai kainos ir galimybės radikaliai keičiasi pernakt, o situaciją gelbsti aktyvi komunikacija su tiekėjais bei klientais, įvairių alternatyvų paieška bei realistiškas situacijos vertinimas“, – teigia specialistė.

Ji pažymi, kad pasaulis po pandemijos dar didesnę svarbą teiks internetui ir noriai rinksis išpopuliarėjusios e-komercijos paslaugas, tad šios srities vartotojų gretos toliau sparčiai augs.

„Manau, kad nemažai internete prekiaujančių bendrovių ilgainiui patikės logistikos ir užsakymų vykdymo darbus profesionaliam tiekėjui, kad pačios galėtų daugiau laiko skirti internetinei parduotuvei ir savo tiesioginiam verslui vystyti“, – sako J. Cimanavičienė.

Pranešimą paskelbė: Ramūnas Pletkus, Integrity PR

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]


Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]


Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]


Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų.  „Po ilgus metus strigusių procesų […]


Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]


Kelininkai ruošiasi galimam škvalui

Kelininkai ruošiasi galimam škvalui

Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]