Mobilumo paketo įsigaliojimui besiruošiantis Lietuvos transporto ir logistikos verslas atkreipia dėmesį, kad be kitų diskriminuojančių nuostatų, lieka neišspręstas klausimas, kaip šio dokumento reikalavimai bus taikomi trečiųjų šalių vežėjams. Baiminamasi, kad dėl tokios situacijos ES vežėjai susidurs su iškreipta konkurencija, o Rusijos, Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių vežėjai perims didelę dalį Lietuvos vežėjų krovinių Bendrijoje.

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Tomo Jurgelevičiaus, iki šiol nėra numatyta jokio mechanizmo užtikrinsiančio Mobilumo paketo įgyvendinimą trečiosiose šalyse.

„Trečiųjų šalių klausimas ES lygiu nėra sprendžiamas. Tiesiogiai su trečiųjų šalių įmonėmis konkuruojantys ES periferinių šalių transporto įmonės nukentės labiausiai. ES transportininkai privalės laikytis Mobilumo paketo reikalavimų, kai trečiųjų šalių vežėjai galės jų nepaisyti ir toliau galės vežti krovinius po Europą pagal leidimų sistemą“, – sako T. Jurgelevičius.

Pasak jo, pastaruosius kelis metus stebimas trečiųjų šalių, daugiausia Rusijos, krovinių apyvartos didėjimas Europos Sąjungoje. 2018 metais Rusija kelių transportu į Europą išvežė 39 proc. daugiau krovinių, palyginti su 2014 metais. Remiantis Rusijos valstybinių institucijų duomenis, kai kurios Vakarų Europos šalys didina leidimų kvotas Rusijos vežėjams. Pavyzdžiui, Belgija leidimų kvotą Rusijai 2019 metais padidino 30 proc., o 2020 metais – 40 proc. Prancūzija per 2016 – 2019 m. leidimų skaičių padidino 45 proc. Ispanija per tą patį laikotarpį – 37 proc.

„Kadangi Mobilumo pakete nėra įtvirtinta jokio mechanizmo, kuris užtikrintų reikalavimų laikymąsi trečiosiose šalyse, šių šalių vežėjų krovinių apimtys ES toliau gali sėkmingai didėti – daugiausia Lietuvos ir kitų periferinių ES valstybių narių sąskaita“, – sako T. Jurgelevičius.

Jo teigimu, trečiųjų šalių vežėjai gali konkuruoti Europos rinkoje dėl žemesnių kainų ir neprivalo laikytis visų ES taisyklių. Pavyzdžiui, trečiųjų šalių vežėjams netaikomi teisės aktai dėl leidimo verstis profesine veikla, neprivalomi vairuotojų kvalifikacijos reikalavimai, netaikomi ES transporto mokesčiai ir akcizai. Tuo tarpu ES šalių narių vežėjams taisyklės ir reikalavimai transportavimo veikloje yra daug griežtesni.

Pasak T. Jurgelevičiaus, ES turėtų įvertinti ir tai, kad užleisdama rinkos pozicijas trečiųjų šalių vežėjams, tuo pat metu Bendrija lieka atvira didesnės taršos vilkikų skaičiaus didėjimui ES keliuose. Europoje reikalavimai aplinkos apsaugos standartams yra daug griežtesni nei trečiosiose šalyse. Remiantis ECMT leidimų statistika, aukščiausios „Euro 6“ aplinkosaugos klasės vilkikų dalis trečiųjų šalių autoparkuose yra sąlyginai nedidelė, palyginti su ES periferinių šalių vežėjais. Trečiųjų šalių vežėjai su „Euro 6“ standarto sunkvežimiais vykdo maždaug 15-30 proc. tarptautinių  transporto operacijų, kai Lenkijos – 77 proc., Lietuvos – 62 proc.

Lietuvos didžiausias šalies transporto ir logistikos įmones vienijantis TTLA dėl Mobilumo pakete nesprendžiamo trečiųjų šalių klausimo kreipėsi į transporto komisarės Adina Valean ir komisaro Virginijaus Sinkevičiaus tarnybas, EK transporto generalinį direktoratą, Europos Parlamento TRAN komitetą, Lietuvos europarlamentarus bei svarbiausias valstybines šalies institucijas.

Lietuvos vežėjai anksčiau yra kreipęsi į europarlamentarus teikdami argumentus dėl nepritarimo Mobilumo paketui, akcentuojant diskriminuojančias nuostatas ir neproporcingus reikalavimus atskiroms ES narėms, o taip pat akivaizdžius prieštaravimus ambicingiems ES klimato kaitos tikslams. Be to, pasak vežėjų, Mobilumo paketo suvaržymai suskaldys bendrąją ES rinką.

Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum”