Lietuvoje kasmet taikoma vis daugiau priemonių, skirtų atsinaujinančiai energetikai plėtoti. Specialistai teigia, jog sparčiausiai auga būtent saulės energijos panaudojimas. „Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 4600 saulės energiją gaminančių ir ją dažniausiai namų ūkyje naudojančių vartotojų. Tačiau apie galimybę saulės energiją panaudoti vis populiarėjantiems elektromobiliams įkrauti kol kas susimąsto retas. O juk tai – puiki proga ženkliai prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo, ilgainiui sumažinti savo išlaidas ar net užsidirbti papildomai“, – sako bendrovės „Saulės grąža“ verslo plėtros vadovas Ignas Dučinskas.
Mokslininkai pateikia vis daugiau argumentų, įrodančių, jog elektromobiliai yra aplinkai draugiškesnis pasirinkimas nei benzininiai ar dyzeliniai automobiliai. Tačiau norint pasiekti didžiausią elektromobilių naudą aplinkai ir sveikatai, pirmiausia vertėtų užtikrinti, kad tokio tipo transporto priemonėms gaminti ir varyti elektra būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių.
Pasak specialistų, saulės energetika yra šiuo metu sparčiausiai visame pasaulyje kylanti energetikos rūšis, kurią būtų galima panaudoti elektromobiliams įkrauti.
Saulės energetiką Lietuvoje ir užsienyje plėtojančios „Saulės grąža“ verslo plėtros vadovas ramina, jog dėl nedidelės saulės spinduliuotės šalyje nerimauti neverta. Mat vidutinė 5 kW galingumo elektrinė Lietuvoje per metus pagamina 5000 kWh elektros energijos. Vadinasi, populiariausią naujos kartos „Nissan Leaf“ elektromobilį su tiek energijos galėsite pilnai įkrauti 125 kartus ir nuvažiuoti net iki 30 tūkst. kilometrų.
Be to, turint elektromobilių įkrovimo stotelės kompleksą, kurį energija aprūpina saulės elektrinė, ūkanotas dienas, ilgus vakarus ar balandžio mėnesį užklupusias žiemas visuomet galima kompensuoti per bendrą elektros tinklą.
„Tiek saulės elektrinė, tiek elektromobilių įkrovimo stotelė turėtų būti prijungtos į vieną elektros skydelį, o šis skydelis – prie „Energijos skirstymo operatoriaus (ESO)“ tinklų. Tokiu būdu šviečiant stipriai saulei elektromobilių įkrovimo stotelė energiją išgauna iš skydelio, į kurį elektrą generuoja saulės elektrinė. O lyjant, sningant ar naktį stotelė energiją ima iš ESO tinklų. Viskas gana paprasta“, – šypsosi I. Dučinskas.
Elektromobilių įkrovimo stotelę ir saulės elektrinę rekomenduojama prijungti prie ESO tinkų ir todėl, kad kitas variantas (kaupti energiją akumuliatoriuose, o vėliau atiduoti įkrovimo stotelei) gali būti brangus.
Naudinga ne tik aplinkai, bet ir jūsų kišenei
Akivaizdu, jog pasirinkus elektromobilį jūsų sąskaita už elektros energiją bus didesnė nei įprastai. Tačiau ilgainiui naudodami elektra varomą transporto priemonę patirsite mažiau išlaidų nei vairuodami benzinu ar dyzeliu varomą automobilį.
Jei elektromobilius krausite atsinaujinančia energija, sutaupysite ne tik kurui ar transporto priemonei atnaujinti. Elektromobilių ir saulės elektrinių turėtojams suteikiamos įvairios lengvatos bei valstybės subsidijos, kurios taip pat sumažina išlaidas. Tačiau ar kada pagalvojote, kad įsirengdami įkrovimo stotelę galite ir papildomai užsidirbti?
„Prognozuojama, jog jau po 7 metų elektros energija bus varomas kas dešimtas šalies automobilis, – pasakoja I. Dučinskas. – Vadinasi, jei daugės elektromobilių, jiems reikės vietų, kur gauti kuro – elektros. Todėl jei dabar galvojate apie elektromobilių įkrovimo stotelės įrengimą savo namų ar įmonės reikmėms, neatmeskite galimybės užsidirbti – įrenkite viešai prieinamų įkrovimo stotelių prieigas.“
Įkrovimo stoteles prijungus prie populiariausių krovimo platformų („Plugsurfing“, „Shell Recharge“, „Autopildyk“ ir pan.), elektromobilių vairuotojai gali matyti konkrečią stotelę ir atvykti pasikrauti elektra varomų transporto priemonių.
„Atsiskaitymo principas paprastas. Per platformą vairuotojai sumoka už faktiškai sunaudotą energiją pagal jūsų nustatytą tarifą, pavyzdžiui, 0,25 EUR/kW. Tuomet platforma atskaičiuoja iš anksto nustatytą procentą (7-10 proc.) nuo sumokėtos sumos ir galiausiai likusius pinigus perveda į jūsų sąskaitą“, – teigia I. Dučinskas.
„Saulės grąžos“ atstovas skaičiuoja, jog jei tokią įkrovimo stotelę įrengsite su vieša prieiga ir ji kasdien bus naudojama bent po 5 valandas, ši investicija jums turėtų atsipirkti per dvejus metus.
Pranešimą paskelbė: Evelina Mišeikytė, Komunikacijos agentūra „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]