Nacionalinis „Rail Baltica“ projekto įgyvendintojas Estijoje „Rail Baltic Estonia“ paskelbė Mugos multimodalinio terminalo projektavimo darbų pirkimą. Mugoje bus vienintelis su uostu sujungtas „Rail Baltica“ krovinių terminalas
Išrinktas tiekėjas bus atsakingas už krovinių stoties, jungčių su terminalais bei jų infrastruktūros (tunelio, kontaktinio tinklo, eismo kontrolės sistemas ir valdymo centro bei riedmenų priežiūros depo) projektus. Tai leis stotyje lanksčiai prižiūrėti krovinių gabenimui skirtus riedmenis. Projektuotojas taip pat turės pateikti Maardu sankryžos ir Pohjaranna kelių viaduko sprendinius. Pasiūlymų laukiama iki 2020 m. birželio 19 d.
„Mugos krovinių terminalas yra vienas svarbiausių „Rail Baltica“ krovinių pervežimo objektų, kuris išaugins tiek geležinkelio, tiek uosto vertę ir konkurencingumą. Mugos uostas turės unikalią infrastruktūrą, kuri leis operatyviai perkrauti prekes tarp geležinkelio, kelių ir vandens transporto. Taip pat sklandžiau vyks krovinių gabenimas, ypač vidutiniais atstumais, tarp Centrinės ir Pietų Europos, perkeliant juos iš kelių į geležinkelį. Džiaugiuosi, kad plėtodami šį projektą sėkmingai bendradarbiaujame su „Tallinna Sadama“ ir „Eesti Raudtee““,- teigė „Rail Baltic Estonia“ stebėtojų tarybos pirmininkas Tonu Grunberg. Anot jo, sujungti svarbiausią Estijos uostą su geležinkeliu bus ambicinga užduotis bet kuriai inžinerijos kompanijai.
„Europinė geležinkelio jungtis Estijos ir visų Baltijos šalių logistikos grandinę pakelia į kitą dimensiją. Dabartiniai Mugos uosto pajėgumai ir būsimas multimodalinis terminalas leis išplėtoti transporto centrą, kuris ne tik sukurs visiškai naują Šiaurės-Pietų transporto koridorių, bet ir atvers galimybes į Rytus ir Aziją“,- sakė „Tallinna Sadam“ valdybos pirmininkas Valdo Kalm. „Jau šiandien matome, kad daug didžiųjų tarptautinių logistikos kompanijų vertina „Rail Baltica“ sukuriamas galimybes. Toliau vystydami projektą nusiųsime jiems ženklą, kad projektą reikia įtraukti į savo ateities planus“
„Mugos multimodalinis terminalas sukurs papildomą sinergiją, ypač transportuojant konteinerius geležinkeliu tiesiai į Vakarų Europą ir nešvaistant laiko perkraunant juos Lietuvos-Lenkijos pasienyje“,- komentavo „Eesti Raudtee“ stebėtojų valdybos pirmininkas Erik Laidvee.
Projektavimo darbų pirkimas nėra pirmasis Mugos krovinių uosto plėtros darbas. Jau anksčiau „Civitta Eesti AS“ ir „Deutche Bahn Engineering & Consulting“ išanalizavo Mugos prekybos potencialą. „Reaaalprojekt OU“ pradėjo pagerinti techninius sprendimus. Metų pradžioje buvo užbaigtas Mugos uosto eksploatacijos planas, kuriame buvo pateikta ir įvairių multimodalinio terminalo bei Mugos uosto infrastruktūros statybos alternatyvų analizė. Pasiūlytas sprendimas leis sukurti nuoseklią uosto infrastruktūrą, maksimizuoti sinergijas sujungiant „Rail Baltica“ ir uosto infrastruktūrą bei potencialių čia veikiančių krovinių terminalų pajėgumus.
Prognozuojama, kad užbaigus „Rail Baltica“ per Mugos terminale kasmet bus perkrauna 4-5 mln. tonų krovinių. Anot „Civitta Eesti AS“ ir „Deutche Bahn Engineering & Consulting“ atliktos analizės, per 20 metų šis skaičius išaugs iki 8-10 mln. tonų per metus.
Pirkimo dokumentus rasite čia:
https://riigihanked.riik.ee/rhr-web/#/procurement/1649271/general-info (Pirkimo nr: 219846)
https://ted.europa.eu/udl?uri=TED:NOTICE:202108-2020:TEXT:ET:HTML&src=0
„RB RAIL AS“
„RB Rail AS“ yra bendra Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos įmonė, įsteigta įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą – sukurti greitojo geležinkelio infrastruktūrą nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos. „RB Rail AS“ yra projekto „Rail Baltica“ centrinis koordinatorius, atsakingas už globalaus projekto projektavimą, statybą ir rinkodarą.
Plačiau apie „Rail Baltica“ projektą: www.railbaltica.org
Pranešimą paskelbė: Dominykas Jakštas, UAB „Fabula ir partneriai”
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]