Susisiekimo ministerija sudarė galimybes ūkininkams laikinai naudotis visuomenės poreikiams išpirkta žeme, kurioje bus tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis ir su juo susiję automobilių keliai. Nacionalinė žemės tarnyba informuota, kad nuo Kauno iki projektinio geležinkelio linijos 96,9 km ūkininkai galės naudotis žeme iki 2021 m. sausio 1 d., o nuo šio taško iki Lietuvos ir Latvijos sienos žemę dirbti bus galima iki 2022 m. sausio 1-osios.

Taip pat ūkininkams bus išsaugota galimybė deklaruoti pasėlius Nacionalinei mokėjimų agentūrai ir gauti išmokas. Leidimai laikinai naudotis žeme bus išduodami Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritorinių padalinių skyriuose.

Žemės naudotojai taip pat informuoti, kad visuomenės poreikiams paimtuose žemės sklypuose bus vykdomi tyrimai, tačiau ypatingos valstybinės svarbos projekto ,,Rail Baltica“ rengėjai stengsis galimus tyrimus ir vietovės apžiūras vykdyti atsakingai, darant kiek įmanoma mažiau nuostolių žemės ūkio veiklai, kuri laikinai vykdoma valstybinės žemės plotuose, numatytuose NŽT teritorinių padalinių skyrių vedėjų įsakymuose.

Šiuo metu vykdomos žemės paėmimo dokumentų pasirašymo procedūros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos „Rail Baltica“ atkarpai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena.

Šio žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapo metu planuojama iš viso paimti apie 1200 sklypų, kurių bendras plotas siekia apie 380 ha žemės, o maždaug 20 proc. jos sudaro miškai, visa kita – daugiausia žemės ūkio paskirties žemė.

Tai jau antras žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapas, pagal kurį žemė išperkama „Rail Baltica“ poreikiams. Pačiam „Rail Baltica“ geležinkeliui tiesti Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose visuomenės poreikiams išpirkti 1365 sklypai, kurių bendras plotas siekia apie 1244 ha. Maždaug ketvirtadalį šio ploto sudaro miško žemė, o 187 ha – valstybinės žemės sklypai. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pagrindinei geležinkelio linijai jau baigtos, tvarkomi likę paskutiniai teisiniai formalumai.

Žemės paėmimo visuomenės reikmėms privažiuojamiesiems prie „Rail Baltica“ automobilių keliams procedūras ketinama baigti iki 2020 m. pabaigos.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Bendras „Rail Baltica“ ilgis trijose Baltijos valstybėse siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Kauno ir Vilniaus jungtis yra integrali projekto „Rail Baltica“ jungtis.

Projekto „Rail Baltica“ pirmą etapą Lietuva įgyvendino 2015 m. – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno. Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai. Ateityje šis ruožas bus modernizuotas, kad keleiviniai traukiniai, kaip visoje „Rail Baltica“, galėtų važiuoti maksimaliu 249 km/val. greičiu.

Šiuo metu aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus iš Kauno į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą galės vykti krovininiai traukiniai.

AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija