Pataria Kseniya Veličkienė, advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkė
Artėjant Velykoms, nemažai užsienyje gyvenančių žmonių pagalvoja apie galimybes atvykti į Lietuvą aplankyti savo šeimas ir tėvus. Šiuo metu atvykimas ir išvykimas iš beveik visų šalių yra sudėtingas, todėl būtina iš anksto įvertinti visas rizikas.
Lietuvoje karantino režimas pirmiausia paveikė sienos kirtimo taisykles ir galimybes užsieniečiams atvykti į valstybę. Išimtis taikoma tik:
Nepaisant to, kad karantino metu Lietuvos Respublikos piliečiai į Lietuvą įleidžiami, svarbu nepamiršti apie sumažėjusias galimybes atvykti iš kitų šalių. Prieš planuojant kelionę į Lietuvą patartina būtinai pasidomėti ir išsiaiškinti Lietuvos Respublikos konsuliniame skyriuje arba užsienio reikalų ministerijoje situaciją kiekvienoje šalyje, per kurią planuojama kelionė, nes ji kardinaliai keičiasi kasdien.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pilietis, teisėtai gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, nebeturi galimybės atskristi į Lietuvą lėktuvu, bet gali atvykti savarankiškai nuosavu transportu. Tačiau šiuo atveju svarbu nepamiršti apie Lenkijos vyriausybės įvestus apribojimus kirsti Lenkijos sieną, išskyrus Lenkijos piliečius, užsieniečius, turinčius Lenko kortą, užsieniečius, turinčius leidimą gyventi Lenkijoje, užsieniečius, esančius santuokoje su Lenkijos piliečiu arba diplomatinių atstovybių vadovus. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja rinktis keltus iš Vokietijos ar Švedijos. Taip pat, remiantis oficialia Užsienio reikalų ministerijos informacija, šiandien atvykti iš Latvijos galima tik savarankiškai, tuo tarpu iš Estijos yra galimybė atvažiuoti autobusu. Atvykti iš Suomijos, Švedijos ir Vokietijos galima keltu, o iš Baltarusijos ir Prancūzijos lėktuvu. Iš Italijos užsienio reikalų ministeriją organizuoja repatriacinį skrydį.
Svarbu pabrėžti, kad asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija nepaisant to, kad asmuo gali neturėti akivaizdžių COVID-19 infekcijos požymių. Taip pat visi į Lietuvą grįžtantys žmonės yra tikrinami dėl koronaviruso infekcijos ir privalo pasirašyti sutikimą dėl izoliacijos. Už izoliacijos nesilaikymą gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Vadovaujantis 2020 m. kovo 25 d. Sveikatos apsaugos ministro sprendimu Nr. V-536, sąlytį su COVID-19 turėję asmenys, grįžę iš užsienio valstybių, turi būti izoliuoti šiomis sąlygomis:
Taigi jeigu Lietuvos pilietis, gyvenantis užsienyje, turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje arba gali užtikrinti, kad jam/jai priklausančios izoliavimo vietos sąlygos atitinka valstybės nustatytus reikalavimus, jis/ji nebus izoliuojamas savivaldybės administracijos numatytose patalpose.
Svarbu priminti, kad Sveikatos apsaugos ministerija asmenines šventes karantino metu, esant galimybei, rekomenduoja nukelti. Jeigu tokios galimybės nėra, rekomenduojama maksimaliai apriboti dalyvių skaičių ir dalyvauti tik patiems artimiausiems asmenims. Šventė negali būti organizuojama viešojo maitinimo įmonėse, o asmenys, kurie privalo būti izoliuoti, šventėje dalyvauti negali.
Svarbu nepamiršti ir apie išvykimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos sąlygas karantino metu. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, išvykti iš Lietuvos Respublikos gali tik tie Lietuvos piliečiai, kurie turi deklaruotą gyvenamąją vietą užsienyje arba vyksta į savo darbo vietą. Tad jei atvykusio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir jis/ji neturi darbo santykių su užsienyje įsteigta įmone arba Lietuvos įmone, vykdančios tarptautinius komercinius vežimus, jam/jai per karantino laikotarpi nebus leidžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos. Todėl ketinant atvykti į Lietuvą patartina iš anksto planuoti savo kelionę ir įvertinti riziką dėl grįžimo atgal.
GLIMSTEDT teisininkė Kseniya Veličkienė specializuojasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos migracijos teisės srityse.
Pranešimą paskelbė: Daiva Selickaitė, GLIMSTEDT
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]