Įdėti skelbimą

Susisiekimo ministerija užsakomaisiais skrydžiais į Lietuvą jau sugrąžino 2526 piliečius

Užsidarant vienai po kitos valstybių sienoms, Lietuvos gyventojams sugrįžti į šalį tapo labai sudėtinga, jie įstrigo pačiuose įvairiausiuose pasaulio kraštuose. Susisiekimo ministerija užsakomaisiais skrydžiais į Lietuvą jau sugrąžino 2526 piliečius.

„Kai kovo 13 dieną Lietuva  paskelbė karantiną, o pasaulis ėmė uždarinėti sienas, dalis į Lietuvą negalinčių sugrįžti piliečių atsidūrė išties nepavydėtinoje padėtyje, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. – Visi puikiai suprantame, kaip svarbu mūsų valstybės gyventojams sugrįžti į savo šalį, namus, nebūti atskirtiems neaiškų laiko tarpą nuo savo artimųjų, todėl Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos bendradarbiaudamos subūrė puikią komandą, kuri dėjo visas pastangas iš įvairių pasaulio šalių susigrąžinti savo žmones į Lietuvą.“

Per šį laikotarpį, t. y. iki kovo 27 d., Susisiekimo ministerija užsienyje įstrigusiems lietuviams užsakė 17 komercinių skrydžių iš Ispanijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Lenkijos, Indonezijos Balio salos, Jungtinės Karalystės, Danijos ir Norvegijos. Keleivius skraidino Lietuvos vežėjai „Tez tour“, „Kidy tour“ ir DAT avialinijos. Iš viso šiais užsakomaisiais skrydžiais į Lietuvą grįžo 2526 keleiviai.

Pasak susisiekimo ministro J. Narkevičiaus, kovo 18 d. įvyko pirmasis mokamas užsakomasis skrydis iš Tenerifės į Vilnių –  šiuo reisu į Lietuvą sugrįžo 169 lietuviai. Tą pačią dieną vykusiu antruoju skrydžiu namus pasiekė 132 lietuviai. Kitą dieną vyko skrydis iš Valensijos, kuriuo sugrįžo 213 žmonių. Iš Alikantės kovo 25-ąją į Vilnių jungiamuoju skrydžiu parvyko 105 keleiviai.

Po dviejų dienų, kovo 20-ąją, keleiviai pradėti skraidinti iš Prancūzijos sostinės Paryžiaus. Pirmuoju reisu grįžo 207 lietuviai, po kelių dienų – dar 96.

Pagalba buvo suteikta ir įstrigusiems tautiečiams Nyderlanduose. Iš sostinės Amsterdamo dviem skrydžiais buvo parskraidinti 362 lietuviai.

Po ilgų derybų su Lenkija buvo suorganizuotas skrydis iš Varšuvos į Vilnių. Šiuo skrydžiu buvo kviečiami pasinaudoti tie žmonės, kurie sugebėjo patys atvykti į Varšuvą iš tolimesnių šalių. Iš viso kovo 20-ąją iš Lenkijos sostinės parskrido 69 lietuviai.

Pagalbos grįžti į namus pasiprašė ir lietuvių pamėgtoje Indonezijos saloje Balyje įstrigę Lietuvos piliečiai. Jiems parskraidinti buvo suorganizuotas išskirtinis jungiamasis skrydis Balis–Vilnius–Alikantė. Lėktuvas į Vilnių atskraidino 113 Lietuvos piliečių, o į Alikantę išskraidinti 34 Ispanijos piliečiai ir 32 studentai, besimokantys šioje šalyje.

„Daugiausia lietuvių namo sugrįžo ir dar nori sugrįžti iš Jungtinės Karalystės, – sako susisiekimo ministras J. Narkevičius. –  Iki šio penktadienio jiems buvo suorganizuoti 4 skrydžiai Londonas–Vilnius, kurie buvo visiškai užpildyti. Iš viso iš sostinės Londono buvo parskraidinti 878 žmonės. Na, o mažesniais lėktuvais buvo suteikta galimybė tautiečiams parskristi iš Skandinavijos. Dviem skrydžiais iš Oslo į Lietuvą sugrįžo 132 keleiviai, iš Danijos buvo parskraidinta 50 asmenų.“

Atsižvelgiant į norinčiųjų sugrįžti poreikius, išimties tvarka kovo 28, 29 ir 31 d. suorganizuoti papildomi skrydžiai iš Londono. Į šiuos skrydžius bilietai jau parduoti.     

Po tolimesnes šalis keliavę ir jose įstrigę lietuviai į Lietuvą parvyko pasinaudoję kitų vežėjų paslaugomis. Lietuviai iš Jungtinių Arabų Emyratų, Dominikos, Tailando, Afrikos šalių, Indijos sugrįžo per Varšuvą. Skaičiuojama, kad iš viso iš tolimųjų šalių namo sugrįžo 69 asmenys.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]


Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]


Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]


Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų.  „Po ilgus metus strigusių procesų […]


Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]


Kelininkai ruošiasi galimam škvalui

Kelininkai ruošiasi galimam škvalui

Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]