Apie vis labiau juntamą pavasarį miestuose primena ne tik aukščiau kylantys termometro stulpeliai ir ilgiau šviečianti saulė, bet ir vis dažniau sutinkamai elektriniais paspirtukais keliaujantys gyventojai. Nors pastaraisiais metais ši transporto priemonė itin išpopuliarėjo ir tapo neatsiejama eismo dalimi, diskusijos dėl jos naudojimo taisyklių netyla. Tad ką reikėtų žinoti, jei šiemet elektrinį paspirtuką nuspręsite išmėginti ir jūs?

Vienas dažniausiai gyventojams kylančių klausimų – kur elektriniais paspirtukais galima važinėti? Ar jų vieta dviračių takuose, važiuojamojoje kelio dalyje ar ant šaligatvių? Lietuvos kelių policijos tarnyba nurodo, kad elektriniais paspirtukais, kurių galia iki 1 kW, o greitis iki 25 km/h, miestuose galima važiuoti tiek dviračių ir pėsčiųjų takais, tiek šaligatviais ir važiuojamąja kelio dalimi. Visais atvejais važiuoti derėtų tik įsitikinus, kad tai bus galima daryti saugiai.

Pažymėtina, kad, kaip ir važiuojant dviračiu, keliaujant elektriniu paspirtuku asmenims iki 18 metų amžiaus privalu dėvėti šalmą. Vyresniems gyventojams šalmą dėvėti rekomenduojama. Važiuojant 1 kW galios neviršijančiu elektriniu paspirtuku neprivalu turėti vairuotojo pažymėjimo ar kitų specifinių dokumentų. Nepaisant to, privalu laikytis kelių eismo taisyklių – ypač važiuojant važiuojamąja kelio dalimi. Be to, svarbu nepamiršti susipažinti ir su elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas teikiančių įmonių taikomomis taisyklėmis ir jų laikytis.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pažymi, kad važiuojantys paspirtukais yra visaverčiai eismo dalyviai. Įvykus eismo įvykiams, jie privalo atlyginti kitiems padarytą žalą, o patys nukentėję, taip pat turi teisę gauti kompensaciją.

„Eismo įvykių, kuriuose dalyvauja paspirtukų vairuotojai, šiltuoju metų laiku pasitaiko vis dažniau. Kadangi paspirtukai miestų gatvėse dar, palyginus, naujas reiškinys, dažni įvairūs nesusipratimai – gyventojai nežino, kuriais atvejais ir kas turėtų atlyginti padarytą žalą. Reikėtų nepamiršti, kad pareigą atlyginti kitiems asmenims padarytus nuostolius turi kiekvienas – nesvarbu, ar žala būtų padaryta bėgant krosą, vairuojant automobilį, ar riedant paspirtuku“, – sako R. Pocius.

Draudikų atstovo teigimu, važiuojant paspirtuku apgadinus kitą transporto priemonę ar trečių šalių turtą, taip pat sužalojus asmenis, nuostolius paprastai tenka atlyginti pačiam. Priešingai nei automobiliai, paspirtukai nėra draudžiami privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, kuris, patekus į eismo įvykius, gerokai sumažina vairuotojams kylančius rūpesčius. Tiesa, kiekvienas asmuo gali savanoriškai apdrausti savo civilinę atsakomybę. Tokiu atveju kitiems padarytus nuostolius atlygina draudimo bendrovė.

„Kai nukenčia patys paspirtukų vairuotojai, jiems nuostolius atlygina įvykio kaltininkas arba jo draudimo bendrovė. Nors dažnai manoma, kad paspirtukas nėra „tikra“ transporto priemonė, tačiau įvykus eismo įvykiui visais atvejais derėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o esant nesutarimams dėl įvykio aplinkybių ar sužalojimams – iškviesti policiją. Apie eismo įvykį apsidraudusios šalys taip pat turėtų, kaip įmanoma greičiau, informuoti savo draudimo bendroves“, – sako R. Pocius.

Draudikų atstovas pažymi, kad norint elektriniu paspirtuku važiuoti saugiai ir sumažinti eismo įvykių riziką, reikėtų nepamiršti atsargumo ir neprarasti koncentracijos.

„Nors elektrinių paspirtukų greitis yra ribotas, jo pakanka skaudžioms nelaimėms įvykti. Dėl to visuomet reikėtų važiuoti atidžiai, nelėkti dideliu greičiu vietose, kur yra daug pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių. Taip pat svarbu įvertinti kelio dangą ir saugotis nelygumų, galimų bortelių, slenksčių bei kitų kliūčių. Ypač atsargiai reikėtų važiuoti šlapiu keliu arba kitais galimai slidžiais paviršiais – marmuro plytelių, stiklo ar metalo danga. Važiuojant slidžiu paviršiumi, reikėtų sumažinti greitį“, – pataria R. Pocius.

Pranešimą paskelbė: Inga Petrauskaitė, UAB „INK agency“