Mobilumo paketo pasiūlymas dėl įpareigojimo kas 8 savaites grąžinti sunkvežimius į įsisteigimo šalį privers šimtus tūkstančių vairuotojų važiuoti tuščiomis puspriekabėmis namo, sukeldamas papildomą anglies dvideginio ir teršalų išmetimą – tai prieštarauja Europos žaliajam  susitarimui.

Tokią žinią, pagrįstą naujausiu poveikio aplinkai ir tvarumui įvertinimu, sprendimų priėmėjams Briuselyje siunčia Lietuvos transporto ir logistikos verslo atstovai. Tuo pačiu raginantys atsakingas Europos Sąjungos (ES) institucijas įvertinti kai kurių prieštaringai vertinamų Mobilumo paketo pasiūlymų atitikimą Bendrijos finansuojamoms priemonėms dėl energetikos ir klimato tikslų, siekiant didesnio transporto sistemos tvarumo ir saugumo.

Lietuvos didžiausius vežėjus vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) naujausiais atliktais skaičiavimais, dėl įpareigojimo vilkikus grąžinti namo, vien tik 7 periferinės ES valstybės narės –  Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija – per metus tuščiai išmes 3,2 mln. tonų anglies dvideginio (CO2).

Toks CO2 kiekis prilygsta anglies dvideginio kiekiui, kurį per metus geba sugerti brandus 16 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto miškas, atitinkantis maždaug pusę Belgijos teritorijos.

Be to, kas 8 savaites namo bus priversti grįžti 570 tūkst. nepakrautų vilkikų, kurie per metus nuvažiuos 780 mln. tuščių kilometrų, bereikalingai iššvaistydami 188 mln. litrų degalų.

Pasak TTLA generalinio sekretoriaus Tomo Jurgelevičiaus, pildantis tokiam scenarijui kyla grėsmės, kad Europos transporto sistema ir įmonės susidurs su didesnėmis degalų sąnaudomis ir transporto pajėgumų stoka, o ES piliečiai patirs daugiau taršos ir spūsčių keliuose.

„Visa tai rimtai pakenks europiečių bendroms pastangoms pereiti prie tvaraus ir protingo judumo“, – tvirtina T. Jurgelevičius. – Privalomo vilkikų grąžinimo idėja  prieštarauja ne tik ambicingam Europos žaliajam susitarimui, bet ir Paryžiaus susitarimo tikslams. Minėtas reikalavimas smarkiai apribos laisvę teikti paslaugas, iškraipys sąžiningą konkurenciją ir sklandų bendrosios rinkos veikimą Bendrijoje“.

Vakarų Europos pramoninkai taip pat yra sunerimę, kad dėl paketo įgyvendinimo sumažėję transporto sektoriaus pajėgumai negales patenki gamintojų Vakaruose paklausos. Sumažėjęs ES kelių transporto rinkos konkurencingumas nulems didesnes transportavimo paslaugų ir prekių kainas. Vakarų Europos šalys taip pat susidurs su didžiuliu vairuotojų trūkumo iššūkiu, kuris aktualus jau šiuo metu.

Mobilumo paketo reikalavimui dėl privalomo vilkikų gražinimo vertinimui, naudoti Europos Komisijos, Jungtinių Valstijų EPA, Baltijos tyrimų ir plėtros instituto, „MAN Bus and Trucks“, kiti duomenys.

Šių metų kovo 3-5 dienomis Lietuvos pramonininkų konfederacijos, TTLA ir LINAVOS atstovai Briuselyje susitinka su Europos Komisija (EK) atstovais, atsakingais už transporto ir aplinkosaugos politikos klausimus. Susitikimuose Lietuvos verslo atstovai pristatys naujuosius duomenis ir poziciją dėl Mobilumo paketo prieštaravimo Europos žaliajam susitarimui ir ES bendrajai rinkai, taip pat dėl neproporcingai neigiamo poveikio Lietuvoje ir kitose ES periferinėse valstybėse įsisteigusiems vežėjams.

Mobilumo paketo nuostatą dėl privalomo vilkiko grąžinimo sukritikavo ir pati EK, praėjusių metų pabaigoje pareiškusi abejones dėl šio reikalavimo suderinamumo su didžiąja ES strategija – Europos žaliuoju susitarimu. EK vertinimu, vilkiko gražinimas gali turėti neproporcingai neigiamą poveikį aplinkai ir vidaus rinkai, todėl per ateinančius 18 mėnesių ketina atlikti poveikio vertinimą ir, prireikus, imtis atitinkamų veiksmų.

TTLA vertinimu, Mobilumo paketo nuostatos prieštarauja pagrindinei laisvei teikti paslaugas bendrojoje ES rinkoje ir laisvo darbuotojų judėjimo principui. Nuostatos dėl transporto priemonių grąžinimo į įsisteigimo valstybę narę kartu su kabotažo apribojimais dėl pernelyg ilgo atvėsimo laikotarpio yra ypač griežtos ir diskriminuojančios ES periferines valstybes.

„Įvertinus faktus, tampa akivaizdu, jog valstybės narės yra diferencijuojamos – Mobilumo paketo reikalavimai palankūs arčiau ES prekių bei paslaugų srautų išsidėsčiusių ES valstybių narių verslui, tuo tarpu periferinių ES valstybių narių vežėjai ir vairuotojai atsiduria diskriminacinėje pozicijoje. Didelė dalis verslo arba bankrutuos, arba kelsis arčiau ES centro. Ir šie procesai jau pajudėjo“, – sako T. Jurgelevičius.

TTLA vertinimu, nesprendžiama Mobilumo paketo taikymo trečiųjų šalių atžvilgiu problema dar labiau komplikuoja paketo efektyvų įgyvendinimą. Kol kas nėra numatyta jokio mechanizmo užtikrinsiančio Mobilumo paketo įgyvendinimą trečiosiose šalyse, todėl tiesiogiai su trečiųjų šalių įmonėmis   konkuruojantys ES vežėjai gali nukentėti labiausiai, kadangi jie privalės laikytis priimančiosios šalies reikalavimų, kai trečiųjų šalių vežėjai ir toliau galės vežti pagal leidimų sistemą.

Pavyzdžiui, 2016–2018 m. laikotarpiu Rusijai buvo suteikta 12,4 proc. daugiau dvišalių leidimų, o per tą periodą šalies kelių transporto apyvarta padidėjo 17,6 proc.

„Galima prognozuoti, kad ES periferinių valstybių vežėjai kelsis už ES ribų, kad gautų tą patį konkurencinį pranašumą, kaip trečiųjų šalių verslas.  Dėl to bus prarastos darbo vietos ES valstybėse narėse, sumažės mokestinės pajamos ir galiausiai pablogės vairuotojų, kurie nusprendžia sekti paskui savo darbdavį, socialinės sąlygos“, – sako T. Jurgelevičius.

Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas preliminarų sprendimą dėl Mobilumo paketo pasiekė 2019 metų gruodžio 12 dieną, tačiau priimta pozicija dar turės būti tvirtinama Europos Taryboje ir Europos Parlamente. Priėmimo procedūrą planuojama užbaigti iki šių metų vasaros, tačiau neatmetama galimybė, kad sprendimas gali ir užsitęsti.

Net ir galutinai patvirtintus Mobilumo paketą yra numatytas pereinamasis laikotarpis, kuris priklausomai nuo teisės akto gali trukti iki pusantrų metų.

Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum”