Nors greičio viršijimas yra dažniausia tragiškai pasibaigusių avarijų priežastis, adrenalino mėgėjų nestabdo nei didmiesčiuose dygstantys mobilūs trikojai greičio matuokliai, nei plečiamas stacionarių matuoklių tinklas. Tyrimai atskleidė, kad kone kas trečias šalies vairuotojas greičio matuoklius vertina kaip menkavertę kliūtį ir akceleratoriaus pedalą atleidžia tik šių prietaisų fiksavimo zonoje.
Draudimo bendrovės BTA užsakymu „Spinter tyrimai“ sausį atliktos reprezentatyvios apklausos metu 29 proc. vairuotojų teigė leistino greičio besilaikantys tik matuoklių fiksavimo zonose. Dar 6 proc. pripažino net ir šiose zonose dažnai viršijantys leistiną greitį.
Greitį viršija daugiau nei trečdalis
„Tyrimo rezultatai nustebino – daugiau nei trečdalis vairuotojų neslepia akceleratoriaus pedalą spaudžiantys daugiau nei leidžiama, o matavimo prietaisai tokius adrenalino fanatikus pristabdo tik trumpam. Tai rodo, kad didelė dalis vairuojančių asmenų net nesuvokia, kokią grėsmę savo veiksmais kelyje sukelia sau ir kitiems eismo dalyviams“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Tiesa, 22 proc. vairuojančių asmenų tyrimo metu įvardijo, kad plečiamas matuoklių tinklas skatina juos drausmingiau vairuoti ne tik greičio matavimo zonose, bet ir kitose kelio dalyse.
Tuo tarpu 37 proc. teigė visuomet važiuojantys leistinu greičiu nepaisydami greičio matuoklių buvimo ar nebuvimo.
„Kiekviena administracinė priemonė – baudų didinimas, greičio matuoklių įrengimas – turi įtakos vairuotojų elgsenai jau vien dėl to, kad apie tai plačiai diskutuojama žiniasklaidoje, socialinėje medijoje, vairuotojai patys buriasi į grupes. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią teigiamą įtaką turi edukacija ir mąstymo pokyčiai – kol patys neįsąmoninsime galimų greičio viršijimo pasekmių, administracinės priemonės bus mažai veiksmingos“, – sako A. Žiukelis.
Statistika negailestinga – greitis žudo
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas 2019 m. buvo svarbiausia avarijų priežastis, nulėmusi 35 proc. eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužeisti žmonės.
Pasak A. Žiukelio, vairuojantiems pravartu atsiminti paprastą formulę – greitį padidinus dukart, stabdymo kelias pailgėja maždaug 4 kartus: „Tai reiškia, kad esant geroms oro sąlygoms važiuodami 50 km/h greičiu ir pastebėję priešais mus išdygusią kliūtį, mes sustosime nuvažiavę maždaug 15-16 metrų. Tuo tarpu skriejant 100 km/h greičiu, stabdymo kelias atitinkamai pailgėja iki 60-64 metrų“.
Svarbiausia – eismo kultūros ugdymas
Draudimo eksperto teigimu, mokytis saugaus dalyvavimo eisme būtina nuo mažens. Pavyzdį vaikams pirmiausia turėtų rodyti drausmingai vairuojantys tėvai, prisisegantys saugos diržus, nesėdantys už vairo išgėrę alkoholio, neviršijantys greičio.
„Būtent tokios iš pažiūros smulkmenos ir lemia būsimųjų vairuotojų požiūrį. Jei numosime ranka į saugos diržus, viršysime greitį ar vairuosime nesaugiai, tą matydami mūsų vaikai galvos, kad tai yra normalu, ir ateityje elgsis taip pat. Žinoma, saugaus eismo kultūrai daugiau dėmesio turėtų skirti ir švietimo sistema, ne tik tėvai“, – sako A. Žiukelis.
Pasak eksperto, su tragiškomis greičio viršijimo pasekmėmis taip pat tikslinga supažindinti ir visus būsimuosius vairuotojus: „Dažnai jauni asmenys mokosi vairavimo teorijos ir praktikos vedami vienintelio tikslo – išlaikyti vairavimo egzaminus, o ne tam, kad realiai išmoktų dalyvauti eisme. Pavyzdžiui, JAV vairavimo kursų lankytojai privalo apsilankyti sudaužytų automobilių aikštelėse, kurių darbuotojai vizualiais pavyzdžiais parodo, dėl kokių priežasčių automobiliai tapo metalo laužu ir kas gresia nesilaikant eismo taisyklių“.
Automobilių greitis lemia ir pėsčiųjų žūtis
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad nesaugus ar neleistinas greitis yra svarbiausias žūčių bei sužalojimų keliuose faktorius. Atliktų studijų duomenimis, greičio sumažinimas vos 1 km/val. eismo įvykio tikimybę sumažina maždaug 2-3 procentais.
Automobilių vairuotojų viršijamas greitis pražūtingas ir kitiems eismo dalyviams, pirmiausia – pėstiesiems. PSO duomenimis, partrenkti 30 km/val. važiuojančio automobilio išgyvena maždaug 90 proc. pėsčiųjų. Tikimybė likti gyvam susidūrus su 45 km/val. važiuojančiu automobiliu sumažėja iki 50 procentų. Patekus po 80 km/val. skriejančio automobilio ratais, tikimybės išgyventi nelieka.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2019 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2019 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 57 mln. eurų žalų.
Pranešimą paskelbė: Marius Deksnys, UAB „Idea Prima”
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]