Įdėti skelbimą

Draudikai: praėjusieji metai buvo avaringesni nei ankstesni

1

Draudikai: praėjusieji metai buvo avaringesni nei ankstesni

Ne tik Lietuvos kelių policijos duomenys, kuriuose fiksuojami tragiškų pasekmių turėję eismo įvykiai, bet ir smulkesnes avarijas atspindinti draudikų statistika byloja tą patį – praėjusiais metais avaringumas šalyje išaugo. Draudimo bendrovė BTA pernai užfiksavo 11,8 tūkst. eismo įvykių, kuriuos sukėlė lengvieji automobiliai – 20 proc. daugiau nei 2018 m. Labiausiai jų skaičius augo Alytuje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

„Dažniausios praėjusių metų avarijų priežastys – saugaus atstumo nesilaikymas, greičio viršijimas, rizikingas manevravimas kelyje. Šias priežastis daugeliu atvejų lemia per didelis pasitikėjimas vairavimo įgūdžiais ir per maža koncentracija į eismo sąlygas. Tai ypač išryškėja staigiai pablogėjus eismo sąlygoms – pavyzdžiui, susiformavus plikledžiui ar iškritus gausiam sniegui, fiksuojamas iki 2 kartų didesnis eismo įvykių skaičius nei įprastomis dienomis“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Vidutinė bendrovės užfiksuoto vieno lengvojo automobilio eismo įvykio sukelta žala per 2019 metus kiek išaugo ir siekia apie 900 eurų.

Daugiausia avarijų – didmiesčiuose

Didžiausiu avarijų skaičiumi, kaip ir kiekvienais metais, pernai išsiskyrė šalies didmiesčiai. 2019 metais draudimo bendrovė Vilniuje užfiksavo 3182 eismo įvykius (17 proc. daugiau nei 2018 m.), Kaune – 2110 (20 proc. daugiau), Klaipėdoje – 1198 įvykius (21 proc. daugiau).

„Natūralu, kad daugiausia įvykių nutinka miestuose, pirmaujančiuose pagal transporto priemonių skaičių ir eismo srauto intensyvumą. Tačiau avarijų skaičiaus procentiniu augimu labiausiai stebino ne trys didieji miestai, o Alytus, Šiauliai bei Panevėžys. Vargu ar galėtume teigti, kad eismo srautai pernai šiuose miestuose dramatiškai išaugo – statistika nerodo įspūdingo čia įregistruotų automobilių skaičiaus šuolio“, – pastebi A. Žiukelis.

„Regitros“ duomenimis, per praėjusius metus transporto priemonių parkas Alytuje išaugo 4,5 proc., tuo tarpu BTA užfiksuotų eismo įvykių skaičius čia padidėjo 36 procentais. Šiaulių mieste avarijų skaičius augo 32 proc., kai transporto priemonių čia padaugėjo 7 procentais. Panevėžyje transporto priemonių parkas augo 3,3 proc., o avarijų užfiksuota 33 proc. daugiau nei 2018 m.

Draudimo bendrovės duomenimis, 2019 metais iš didesnių Lietuvos savivaldybių avarijų skaičius mažėjo tik Tauragės ir Utenos rajonuose – atitinkamai 20 ir 11 procentų. Tuo tarpu transporto priemonių skaičius, „Regitros“ duomenimis, Tauragės r. išaugo 7 proc., Utenos r. – 6 procentais.  2019 m. BTA draudimo klientų skaičius šiuose miestuose taip pat didėjo, tačiau neprilygo eismo įvykių augimui.

Svarbiausia – eismo dalyvių koncentracija

„Statistika byloja, kad automobilių skaičius ir eismo intensyvumas neturi esminės įtakos avaringumo pokyčiams. Kur kas svarbesnis veiksnys yra visų eismo dalyvių – automobilių, motociklų, dviračių ir paspirtukų vairuotojų, taip pat pėsčiųjų – sąmoningumas“, – sako A. Žiukelis.

Eksperto teigimu, nemaža dalis avarijų nutinka vairuotojams užsiimant pašaline veikla.

„Naudodamiesi mobiliuoju telefonu, suvedinėdami kelionės tikslą į navigatorių, ieškodami mėgstamos dainos grotuve ar gurkšnodami kavą žvilgsnį nukreipiame nuo kelio, rankas atitraukiame nuo vairo, neretai net ir mintimis pabėgame nuo vairavimo. Tuo tarpu dvi sekundės prarasto dėmesio yra kritinis laikas – važiuodami 100 kilometrų per valandą greičiu, per jas nuriedame apie 55 metrus. Ar daugiau nei 50 metrų atkarpoje gali įvykti kažkas netikėto? Deja, taip – tokių įvykių nutinka ne keli ir ne kelios dešimtys per metus“, – sako A. Žiukelis.

Ekspertas pataria visiems vairuotojams laikytis kelių eismo taisyklėse esančio nurodymo vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2019 m. įvyko 3289 eismo įvykiai, kurių metų žuvo ar buvo sužeisti žmonės. Tokių įvykių skaičius per metus išaugo 12,4 proc., žuvusiųjų skaičius padidėjo 6,4 proc. iki 184.

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2018 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 47 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]


Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]


Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]


Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]


Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]


Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]