Šiandien Briuselyje pasiektas susitarimas dėl Mobilumo paketo, tačiau Europos komisija įsipareigojo iki direktyvų įsigaliojimo pradžios įvertinti, ar reguliarus vilkiko grąžinimas leis valstybėms narėms pasiekti ambicingus naujus ES klimato kaitos stabdymo tikslus. Prieš Mobilumo paketą balsavo Lietuva, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Latvija, Rumunija, Malta, Kipras ir Estija. Dėl tam tikrų Mobilumo paketo nuostatų susilaikė Belgija ir Jungtinė Karalystė.

„Įsipareigojimas krovininę transporto priemonę grąžinti į registracijos valstybę narę bent kartą per 8 savaites prieštarauja ES plataus užmojo klimato tikslams. Europos keliuose padaugėjus krovininių transporto priemonių be krovinių, neišvengiamai padidės išmetamo CO2 kiekis transporto sektoriuje“, – šiandien oficialiai pareiškė Lietuva kartu su kitomis valstybėmis narėmis.

Šalys taip pat pabrėžė, kad Mobilumo paketo nuostata dėl krovininių transporto priemonių grąžinimo yra neproporcinga bei diskriminuojanti daugelį ES valstybių narių ir nėra susijusi su vairuotojų socialinių sąlygų gerinimu. Dėl akivaizdžių geografinių atstumų ir kliūčių privalomas transporto priemonės grąžinimas į registracijos šalį praktiškai apribotų periferinėse ES valstybėse narėse įregistruotų transporto operatorių galimybes veikti ir konkuruoti vidaus rinkoje. Toks sprendimas neturėtų būti priimtas neatlikus poveikio vertinimo, neišsiaiškinus, kokios galimos ekonominės, socialinės ir  saugumo keliuose pasekmės.

Atsižvelgdama į Lietuvos ir kitų šalių prašymą, Europos komisija įsipareigojo ne vėliau kaip per 18 mėnesių atlikti poveikio vertinimą dėl vilkiko grąžinimo. Paaiškėjus, kad nuostata neproporcingai neigiamai paveiks aplinką, bus siūloma šios nuostatos atsisakyti.

„Džiaugiamės, kad Europos Komisija ir naujoji komisarė Adina-Iona Valean bent iš dalies išgirdo Lietuvos bei kitų valstybių narių išreikštą susirūpinimą. Europos Komisija oficialiai pažadėjo, kad atliks poveikio vertinimą ir iki priimtų nuostatų įsigaliojimo imsis reikiamų veiksmų, kad neigiamos pasekmės būtų suvaldytos“, – teigia susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Primename, kad ES Mobilumo paketu visų pirma buvo siekiama geriau suderinti Europos kelių transporto sistemos saugumo, vairuotojų socialinės gerovės ir socialinio teisingumo, tvarumo ir ekonomiškumo siekius.

Be krovininių transporto priemonių grąžinimo į registracijos šalį Mobilumo pakete I nebuvo išspręsti ir kiti svarbūs klausimai, tokie kaip galimai palankesnės sąlygos vežėjams ir operatoriams iš trečiųjų šalių. Nesąžininga trečiųjų šalių operatorių konkurencija gali turėti ilgalaikį poveikį ne tik transporto sektoriui, bet ir visai ES ekonomikai. Neigiamos įtakos turės ES transporto rinkos suskaidymas, įvedant dvigubus standartus vairuotojų komandiravimo atžvilgiu.

Kabotažo pervežimų modelis išliks toks pat – 3 operacijos per 7 dienas. Didžiausią nerimą kelia taip vadinama 4 dienų pertrauka, po kurios vežėjai turės palikti šalį. Tai tiesioginis rinkos apribojimas, kurio Europos Komisija nebuvo numačiusi pirminiame pasiūlyme.

Draudimas vairuotojams privalomo savaitinio poilsio metu nakvoti transporto priemonės kabinoje prisidėtų prie vairuotojų socialinių sąlygų gerinimo, jeigu būtų pakankamai gerai išvystyta infrastruktūra Europos keliuose, tačiau, preliminariais skaičiavimais, šiuo metu trūksta apie 400 tūkst. parkavimosi vietų.

Atkreipiame dėmesį, kad susitarimui dėl ES mobilumo paketo pritarus Taryboje, Europos Parlamentas turės dar kartą balsuoti plenarinėje sesijoje ir priimti trišalėse derybose sutartas nuostatas. Lietuva pasirengusi ir toliau aktyviai atstovauti savo šalies interesams.

Pranešimą paskelbė: Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius, LR Susisiekimo ministerija