Kai gatvės tampa čiuožykla: TOP 3 patarimai, kaip išsilaikyti ant kojų

Žemę sukausčius šaltukui, svarbu prisiminti, kaip kovoti su žiemos sezono keliamais iššūkiais. Atidumo vėl prireiks ir pėstiesiems, nes, kaip rodo daugiametė statistika, traumų, susijusių su paslydimais, skaičius šaltuoju metų laiku išauga net 60 proc.

Žiemą, vyraujant permainingiems orams, plikledis pažįstamą šaligatvį gali paversti pavojinga čiuožykla vos per kelias valandas. Tuomet skubant į ar iš darbų ar tiesiog išėjus pasivaikščioti miesto gatvėmis ir paslydus galima ne tik užsidirbti skaudžią mėlynę, bet ir rimtai susižaloti. Todėl svarbu žinoti, kaip mes visi galime pasirūpinti savo saugumu.

1 patarimas. Stebėti realias oro bei kelių sąlygas

Atidžiai stebėti orų prognozes svarbu tiek kelininkams, tiek ir kiekvienam iš mūsų. Tačiau nutinka ir taip, kad prognozė ar termometro stulpelis neatspindi realių sąlygų lauke, tad labai svarbu jas tinkamai įvertinti savarankiškai. „Ecoservice projektai“ generalinis direktorius Artūras Prokarenka pastebi, jog būna dienų, kai temperatūra lauke yra dar teigiama, tačiau susiformuoja vadinamasis pilkasis ledas, todėl reikia patiems įsitikinti, ar nėra slidu. Net ir kruopščiai nuvalyta kelio danga ar šaligatviai tam tikrais periodais gali būti slidūs, todėl pėstiesiems reikėtų išlikti budriems.


„Visuomet sekame orų prognozes – matydami, kad artėja snygis ar susidarys slidi kelio danga, nedelsdami siunčiame savo transportą valyti ir barstyti kelių. Visgi yra buvę atvejų, kai pabarstėme šaligatvius ir pradėjo lyti, o temperatūra buvo žemiau nulio. Tuomet ant tos skaldelės, kuri buvo paberta, susidarė čiuožykla. Taip pat svarbu žinoti, kad druska veikia nuo trinties. Kuo mažesnis intensyvumas gatvėje, tuo ilgiau gali išlikti slidu“, – sako A. Prokarenka. Jis ragina kylant abejonei dėl kelio saugumo, geriau rinktis ilgesnį, tačiau labiau pravaikščiotą – didelė tikimybė, kad jis bus mažiau slidus.

2 patarimas. Pasirūpinti saugia aplinka

Privačių namų, parduotuvių, įmonių teritorijose taip pat svarbu tinkamai pasitikti žiemos iššūkius – tiek dėl gyventojų, tiek ir klientų saugumo. A. Prokarenka teigia, jog žiemą pirmasis iššūkis, su kuriuo dažnai susiduria gyventojai, yra būtinybė nusikasti sniegą nuo laiptų, kiemuose bei užtikrinti, jog takeliai juose nebūtų slidūs. Tuo pasirūpinti turi patys gyventojai arba namų bendrijos. Ekspertai rekomenduoja kastuvais išsivalyti kiemus nuo sniego, būti iš anksto pasirūpinus druskos-skaldos mišinio atsargomis, taip pat smėlio dėžėmis, iš kurių, jei automobiliai slysta stovėjimo aikštelėje, galima pabarstyti kelio dangą.

„Savo aplinkos barstymui naudoti galima ir pelenus ar smėlį, tačiau geriausiai tam tinka druskos-skaldos mišinys, kurį parduoda ir esant poreikiui į namus gali pristatyti ir kelių priežiūros kompanijos. Pavyzdžiui, mūsų komandos pasirūpina ir dėžėmis jas ne tik pristatant, bet ir nuolat pildant“, – teigia A. Prokarenka.

3 patarimas. Susižeidus – nedelsti

Draudikų sukaupta informacija rodo, jog žiemą sužalojimų, patiriamų paslydus ant kelio dangos, išauga net 60 procentų. Kai vieni atsiperka nepavojingu sumušimu, kiti vis dėlto patiria rimtas traumas, tokias kaip raiščių, raumenų patempimai ar plyšimai, minkštųjų audinių sužalojimai ar kaulų lūžiai. Jiems prireikia kantraus ir sudėtingo gydymo ar net operacijų.


Kaip pastebi „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas, patyrus traumą svarbu iš karto kreiptis į specialistus. Delsiant gali kilti komplikacijų, o taip pat ir išaugti gydymo išlaidos. „Susižeidus reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Kitu atveju gali išsivystyti įvairūs potrauminiai sutrikimai, kilti komplikacijų, o dėl to gydymas gali užsitęsti daug ilgiau, būti gerokai sudėtingesnis ir brangesnis,” – pažymi M. Balinskas. Pasak eksperto, vidutinis išmokų, susijusių su minėtomis žiemos sezono traumomis, dydis svyruoja nuo 100 iki 1200 eurų, priklausomai nuo traumos sudėtingumo.

Siekiant išvengti traumų paslydus svarbiausia tinkamai pasirūpinti savo saugumu. M. Balinskas pataria avėti tinkamą, žiemos orams pritaikytą avalynę bei nelaikyti rankų kišenėse einant slidžiu keliu. „Geriausia, kai rankos yra laisvos – tai gali padėti išlaikyti pusiausvyrą ir išvengti rimtesnės traumos. Lipant slidžiais laiptais, gelbėja laikymasis už turėklų”, – primena M. Balinskas. 

Pranešimą paskelbė: Lina Venskaitytė, Nova media