Lietuva kino ekranuose pastaruoju metu susilaukia labai daug dėmesio – neblėsta garsiojo HBO serialo „Černobylis“ šlovė, anksčiau čia filmuoti BBC serialai, taip pat susilaukė didelio dėmesio, apie naujus planus paskelbė kitos didžiosios kompanijos. Ir jei šalies lokacijos atrodo labai kinematografiškos ir patrauklios užsienio kūrėjams, tai kriminalinio siužeto filmų kūrėjus tikros istorijos apie plėšimus veikiausiai užmigdytų.

Liko tik filmuose

Lyg niekur nieko lauki savo eilės banke ir net nepastebi, kaip į minią įsimaišo dėmesio į save nenorinti atkreipti grupelė žmonių. Komanda gultis ant žemės, atiduoti telefonus ir pinigus, gal net pasigirsta įspėjamasis šūvis į orą. Bet nėra ko bijoti, net ir tokioje situacijoje tarp banko tarnautojų atsiranda bent vienas, kuris geba pasiekti pavojaus mygtuką po stalu. O jei veiksmas vyksta degalinėje? Tuomet jos šeimininkas neabejotinai iš po prekystalio išsitrauktų ilgavamzdį šautuvą.

Kino filmų scenaristai maždaug taip vaizduoja klasikinę plėšimo sceną, kurios baigtį iš esmės lemia žmogaus – vietinio darbuotojo ar atsitiktinio lankytojo – sumanumas.

Didžiausio Lietuvoje degalinių tinklo „Circle K“ Saugos skyriaus vadovė Silva Jaruševičienė sako, kad tokie įvaizdžiai jau senokai prasilenkia su realybe, nes įdiegtos saugumo sistemos, mažėjantys grynųjų pinigų naudojimo, o kartu ir jų saugojimo paslaugų teikimo mastai lemia tai, kad prekybos ar paslaugų vietos apskritai tampa vis nepatrauklesnės plėšikams.

„Visi turbūt turime įsivaizdavimą, kaip atrodo apiplėšimas. Dažniausiai įvaizdį suformuoja kino filmai, tačiau ir čia viskas prasideda nuo to, kad konkrečioje vietoje pirmiausiai turi būti vertingo turto ar pinigų. Antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo išleista daugiau kaip 3,2 mln. mokėjimo kortelių, vadinasi, dalis mūsų jų turime tikrai ne po vieną. Bankai laipsniškai atsisako grynųjų pinigų operacijų savo skyriuose, prekybininkai, taip pat ir mes kasose nekaupiame ir nesaugome grynųjų, o mažos vertės greito apyvartumo prekės nėra tas tikslas, dėl kurio būtų verta rizikuoti“, – sako S. Jaruševičienė.

Vienos didžiausių Lietuvoje saugos tarnybos, taip pat vykdančios ir  plėšimų prevencijos mokymus,  „G4S Lietuva“ duomenimis, apiplėšimas vidutiniškai trunka nuo 0,5 iki 2 minučių ir absoliučia dauguma atvejų būna planuotas iš anksto, o jį planuojantis žmogus, kad ir kaip stengtųsi maskuotis, paprastai išsiskiria savo drabužiais, judesiais ir net žvilgsniu.

„Natūralu, kad netikėtose situacijose patiriamas stresas, išsigąstama. Per profesionalių saugos specialistų rengiamus mokymus mokomės neimprovizuoti, vykdyti nurodymus, o užpuolikui pasišalinus – kviesti pagalbą. Tuo, kad kasos būtų apytuštės, šiais laikais pasirūpina ir grynųjų pinigų limitus nustato darbdavys“, – sako S. Jaruševičienė.

ANot jos, šiais laikais būtent techninis ir infrastruktūrinis saugumo potencialas padeda suvaldyti jaudulį ir žmogiškąjį faktorių. Pavyzdžiui, net pavojaus mygtukai yra mobilūs ir nešiojami kišenėje, todėl darbuotojui anaiptol nebūtina sėdėti ar stovėti prie darbastalio, kad galėtų išsikviesti pagalbą. Be to, degalinių tinklo darbuotojai yra apmokomi ir profesionalų ruošiami įvairioms galimoms situacijoms.

Daugiau šansų, kad plėš ne verslą, o namą

JAV Šiaurės Karolinos universitetas Šarlotėje 2013 metais atliko tuomet beprecedentį tyrimą, kurio metu kalbėjosi su 400 nuteistųjų apie jų motyvus laužtis ir plėšti. Paaiškėjo, kad net pusė jų linkę nusižiūrėti privačius namus, o verslo objektai atsiduria antroje vietoje – juos renkasi apie 31 proc. grobikų.

Pasak S. Jaruševičienės, modernios stebėjimo ir apsaugos sistemos verslą plėšikams taip pat padaro kur kas mažiau patraukliu taikiniu, nes jų fiksuojamas vaizdas šiais laikais yra tikrai aukštos kokybės. Nepertraukiamas filmavimas padeda ir policijai aiškinantis įvykių, net ir visai nesusijusių su tiesiogine veikla, aplinkybes.

„Būna, kad vairuotojai netoli mūsų nesuvaldo transporto priemonių ar įvyksta ginčas dėl eismo įvykio aplinkybių. 24 valandas per parą vykstantis filmavimas aukštos raiškos vaizdo kameromis tokiais atvejais labai pasitarnauja. Seniai praėjo „muilino“ vaizdo laikai, dabar vaizdo įraše pamatyti žmogaus bruožus ar transporto priemonių numerius yra tikrai paprasta“, – sako S. Jaruševičienė.

Pranešimą paskelbė: Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima”