Siekdama labiau saugoti aplinką ir mažinti poveikį klimato kaitai, Susisiekimo ministerija ketina kartu su universitetais ieškoti būdų, kaip sumažinti transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

„Transporto sektoriaus keliama tarša yra neabejotinai žinoma problema, tačiau ilgą laiką šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Siekdami teigiamų pokyčių, numatome inicijuoti gilesnį tyrimą ir parengti konkrečių veiksmų planą transporto keliamai taršai mažinti“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Ministro teigimu, siekdama aukščiausios inicijuojamo tyrimo kokybės Susisiekimo ministerija kvies bendradarbiauti universitetus. Be to, pažymėtina, kad jau šiuo metu imamasi įvairių priemonių transporto keliamai taršai mažinti.

Viena iš priemonių mažinti taršą yra taršių automobilių skaičiaus mažinimas, skatinant plačiau naudoti elektromobilius. Jų skaičius Lietuvoje didėja, tačiau vis dar sudaro mažiau nei 1 proc. visų automobilių. Šiemet šalyje įregistruoti 330 elektromobilių, maždaug trečdalis jų – nauji. Jau šiuo metu elektromobilių vairuotojai didžiuosiuose Lietuvos miestuose gali nemokamai statyti automobilį mokamose aikštelėse, Vilniuje – važiuoti viešajam transportui skirtomis eismo juostomis. Nuolat plečiamas tiek viešųjų, tiek privačių elektromobilių įkrovimo prieigų tinklas. Viešosiose prieigose, įrengtose panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, 5 metus nuo jų įrengimo elektromobilius galima įkrauti nemokamai. Šiuo metu svarstomi ilgalaikiai elektromobilių naudojimo skatinimo tikslai ir galimybės.

Kelių transporto keliamą taršą taip pat siekiama mažinti perkeliant krovinių vežimą į kitas mažiau taršias transporto rūšis – geležinkelių ir vandens transportą. Tai svarbu saugant aplinką, nes šiuo metu Lietuvoje daugiausia krovinių pervežama būtent kelių transportu.

Įvairiais skaičiavimais, geležinkelių transportas į aplinką išmeta nuo 3,5 iki 19 kartų mažiau anglies dioksido už kelių transportą. Šis skirtumas priklauso nuo įvairių faktorių, tačiau mažiausias skirtumas fiksuojamas lyginant vilkikus su dyzeliniais traukiniais, didžiausias – su elektra varomais krovininiais traukiniais. Šiuo atžvilgiu itin svarbus projektas „Rail Baltica“, kurį įgyvendinus didelė dalis per Lietuvą Šiaurės–Pietų kryptimi vežamų krovinių galės būti perkelta iš kelių į geležinkelių transportą. Be to, „Rail Baltica“ geležinkelio liniją numatoma elektrifikuoti, todėl atsiras galimybė pasiekti aplinkai palankiausią rezultatą. Lietuvos teritorijoje projektą „Rail Baltica“ numatoma baigti iki 2025 m. pabaigos.

Dar geresnė alternatyva krovinių vežimui sausumos transportu tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu atžvilgiu yra vandens transportas. Siekiant užtikrinti galimybę verslo įmonėms gerokai pigiau nei sausumos keliais vandens transportu gabenti didelius kiekius krovinių, iki 2023 m. numatoma modernizuoti Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai. Potencialių krovinių vežėjų apklausa rodo, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. t per metus.

Pažymėtina, kad 20 šalies savivaldybių jau parengė darnaus judumo mieste planus (DJMP). Tokius planus Susisiekimo ministerija rekomendavo rengti savivaldybėms, turinčioms ne mažiau kaip 25 tūkst. gyventojų ar kurorto statusą. Vienas svarbiausių DJMP aspektų – tai priemonės, kurios padėtų suvaldyti eismo srautus ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ypač rytinio ir vakarinio piko metu. Siekiama, kad efektyviai veiktų alternatyvūs keliavimo būdai – viešasis transportas, transporto priemonių dalinimosi platformos, keliavimas dviračiu ar pėsčiomis.

Siekdama mažinti transporto keliamą taršą, Lietuva pasisako ir už nuoseklią Europos Sąjungos transporto politiką bei politinę valią netvirtinti šiam tikslui prieštaraujančių nuostatų atskiruose teisės aktuose. Pavyzdžiui, Lietuva kartu su vienmintėmis ES šalimis siekia, kad būtų atmestas siūlomas ES „Mobilumo paketo“ reikalavimas periodiškai grąžinti krovinines transporto priemones į jų registravimo šalį, nes tai gerokai padidintų tuščių transporto priemonių kelionių skaičių ir oro taršą. Svarstant „Mobilumo paketą“ vienmintės ES šalys pabrėžia, kad siekiant ES aplinkosaugos tikslų turi būti išlaikytas nuoseklumas, rengiant ES teisės aktus neturėtų būti taikomi dvigubi standartai.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija