Antrasis pagal dydį šalies oro uostas dviem mėnesiais anksčiau nei pernai aptarnavo milijoną keleivių. Tam daugiausiai įtakos turėjo naujai pristatytos kryptys bei startavę užsakomieji skrydžiai. 2019-iesiems ritantis į pabaigą, fiksuojama, kad pagal aptarnautų keleivių skaičių ir pasiūlytų krypčių rodiklį, tai geriausi metai Kauno oro uosto istorijoje, o kitąmet rengiamasi dar didesnei plėtrai.
Pasiekė keleivių augimą
Milijonasis Kauno oro uosto keleivis buvo aptarnautas lapkričio 4 dieną ir keliavo į Eindhoveną su „Wizz Air“ oro linijomis. Toks keleivis fiksuotas dviem mėnesiais anksčiau nei pernai. Tai, anot Kauno oro vartų vadovo Karolio Matulaičio, pagrindžia, kad 2019-ieji yra išskirtiniai oro uosto istorijoje.
„Mūsų oro uosto augimas labai aiškiai matomas net tarptautiniu mastu, šiais metais Kauno oro uosto vardas buvo nuolatos linksniuojamas tarptautinėje žiniasklaidoje tarp sparčiausiai augančių oro uostų Europoje. Trečiąjį metų ketvirtį fiksavome 16 proc. siekiantį augimą, lyginant su pernai, skaičiuojame, kad net 6 mėnesius viršijome 100 tūkst. aptarnautų keleivių ribą, o daugiausiai keliavusiųjų buvo rugpjūtį – net 115 tūkst.“ – pažymi K. Matulaitis.
Anot Kauno oro uosto vadovo, tokia situacija – visiškai nauja. Iki šių metų 100 tūkst. keleivių siekiantis mėnesinis rodiklis nebūdavo fiksuojamas, o šiemet tai tapo kone kasdienybe. Daugiausiai prie to prisidėjo naujos praėjusių metų rudenį atidarytos kryptys į Italiją, taip pat vasarą startavusios kryptys į Kelną, Niurnbergą bei pradėti užsakomieji skrydžiai Kauno oro uoste.
Šiemet Kauno oro uoste tikimasi priartėti prie geriausio visų laikų metinio keleivių skaičiaus rodiklio, kuris buvo fiksuojamas 2017-aisiais. Tada apie mėnesį Kaunas tapo pagrindiniais šalies oro vartais, kuriuose buvo aptarnaujamas ir Vilniaus oro uosto keleivių srautas. Tais metais per Kauną iš viso skrido beveik 1 mln. 200 tūkst. keleivių.
Kryptys poilsiautojams ir verslo keleiviams
2019-ieji Kauno oro uostui svarbūs ir dėl suformuoto krypčių žemėlapio. Šiuo metu iš Kauno skrisdami 27 reguliariomis kryptimis keleiviai gali pasiekti didžiuosius ir strategiškai svarbius Europos miestus. Krypčių žemėlapis sudarytas taip, kad keliauti iš laikinosios sostinės būtų galima tiek poilsio, tiek verslo tikslais.
„Kauno oro uosto keleiviai gali pasiekti svarbiausius Norvegijos ar Didžiosios Britanijos miestus, taip pat atsirado ilgai lauktos kryptys į Vokietiją, kurios mums svarbios ir dėl atvykstančių vokiečių turistų srautų“, – pažymi K. Matulaitis.
Praėjusiais metais iš Kauno oro uosto pradėjo skraidyti Lenkijos oro bendrovė „LOT“, tapusi pirmąja iš šio oro uosto skrendančia ne žemų sąnaudų oro bendrove. K. Matulaitis akcentuoja, kad praėjus daugiau nei metams „LOT“ skrydžiai į Varšuvą vykdomi sėkmingai, taip keliautojams suteikiama jungtis su visa Europa.
Praėjusią vasarą taip pat buvo pasiūlyta iš Kauno skristi į poilsines keliones su užsakomuosius skrydžius vykdančiomis bendrovėmis. Anot K. Matulaičio, šią žinią Kauno regiono gyventojai sutiko itin palankiai ir aktyviai naudojosi galimybėmis keliauti į šiltus kraštus.
Per tris šių metų ketvirčius Kaune buvo aptarnauta 7,4 tūkst. skrydžių, atitinkamai 4 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Kitąmet – tolesnė plėtra
Pagrindinis ateinančių metų tikslas antrame pagal dydį šalies oro uoste išlaikyti turimas skrydžių kryptis, pasiūlyti naujų ir toliau auginti keleivių srautą. K. Matulaitis pažymi, kad 2020-aisiais Kauno oro uostas taps keleiviams svarbių pokyčių aikštele.
„Šiemet atlikome automobilių stovėjimo aikštelių dangos keitimo darbus, įrengėme naujas aikšteles. Kitąmet plėtrą tęsime, įgyvendinsime kitus statybų darbus. Orlaivių aptarnavimo angarą statys didžiausių pasaulyje orlaivių dažymo kompanija „MAAS Aviation“, – apie artimiausius darbus kalba oro vartų vadovas.
Oro uoste jau netrukus iškils ir gaisrinės priestatas, o lankytojams labiausiai matoma bus keleivių terminalo plėtra, kurią įgyvendinant siekiama sukurti geresnį oro uosto pralaidumą ir aptarnavimo galimybes didesniam orlaivių kiekiui. Įgyvendinant numatytus pokyčius oro vartų darbas bus tęsiamas užtikrinant maksimalų patogumą keliautojams.
Apie Kauno oro uostą
Kauno oro uostas priklauso Lietuvos oro uostų tinklui, valdančiam trejus oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių.
Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]