Artėjantį Vėlinių savaitgalį galima pagrįstai vadinti ne tik vienu intensyviausių, bet ir vienu rizikingiausių Lietuvos keliuose. Draudikai atkreipia dėmesį, kad problemą padėtų spręsti ne tik didesnis laisvadienių skaičius, bet ir nauji ekipažų, važiuojančių į kapines, formavimo įpročiai.

„Šiais metais Vėlinių savaitgalis truks tris dienas, tad panašu, kad šiomis dienomis ne vienam vairuotojui teks ilgokai palaukti keliuose, kurie veda į kapines, ar šalia jų spręsti automobilio parkavimo problemą. Intensyvaus automobilių srauto išvengti tikriausiai nepavyks, tačiau jį sumažinti tikrai įmanoma. Matome, kaip įprastomis darbo dienomis, taip ir Vėlinių laisvadieniais, dauguma Lietuvos vairuotojų į automobilius lipa po vieną ar po du – važiuoja pustuštėmis transporto priemonėmis“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

V. Katilienė atkreipė dėmesį, kad šie Lietuvos vairuotojų ekipažo formavimo įpročiai ne tik darbo dienomis, bet ir tokiais laisvadieniais, kaip Vėlinių savaitgalis, ypač prisideda prie didėjančių kamščių šalies miestuose bei miesteliuose.

„Vairuotojai, dalindamiesi savo kelionių planais ir sužinoję kitų žmonių maršrutus, galėtų pakviesti kartu į kapines vykti ne tik šeimos narius, bet ir pažįstamuosius. Kapų lankymo išvykos paprastai planuojamos iš anksto, todėl pasidalinti šiais planais su artimaisiais, giminėmis ar šalia gyvenančiais žmonėmis išties nėra sudėtinga“, – sakė draudimo bendrovės atstovė.

Pasak V. Katilienės, ne tik giminės, tačiau ir kaimynai, ypač gyvenantys mažesniuose miestuose, dažnai artimųjų kapus lanko tose pačiose kapinėse. Taigi, reikėtų tik geranoriško požiūrio ir kvietimo važiuoti kartu.

Draudikės teigimu, pilnai suformuoti automobilių ekipažai padėtų spręsti ne tik spūsčių, bet ir parkavimo problemą šalia kapinių. „Daugiausia draudžiamųjų įvykių Vėlinių savaitgaliais paprastai nutinka ne keliuose, tačiau šalia kapinių. Automobilius statant tam nepritaikytose vietose, neretai apgadinamos ne tik kitos, bet ir nuosavos transporto priemonės. Deja, bet automobilių savininkams nepavyksta apsieiti be transporto priemonių apibraižymų, įlenkimų, šoninių veidrodėlių nulaužimų“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovė.

Kad tokios nelaimės aplenktų, V. Katilienė pataria atsisakyti noro privažiuoti kuo arčiau kapų, kur Vėlinių dienomis nebus gerų sąlygų nei parkuotis, nei manevruoti. „Automobilius būtų gerai palikti atokiau, bet saugiai. Reikėtų vengti dirvų, pamiškių ar pėstiesiems ir dviratininkams skirtų vietų. Parkuojant transporto priemonę svarbu įsitikinti, kad pastatytas automobilis netaps kliūtimi eismui ir įvertinti, kaip situacija aplink transporto priemonę gali pasikeisti, kol lankysitės kapinėse“, – sakė draudikė.

Pasak jos, siekiant išvengti kamščių ir galvosūkių dėl parkavimosi, verta apsvarstyti ir vykimą viešuoju transportu. Vėlinių dienomis kapinių kryptimis yra organizuojami specialūs maršrutai. Apsisprendus vykti automobiliu pravartu išvažiuoti anksčiau ryte, ar kelionę, jei ši netolima, pavėlinti.

„Kad ir kokie netikėtumai kelyje pasitaikytų, svarbiausia – išlikti kantriems, gerbti kitus eismo dalyvius, užleisti kelią kitiems automobiliams bei pėstiesiems“, – patarė draudimo bendrovės atstovė.

Pasak V.Katilienės, Lietuvos vairuotojai turėtų nepamiršti ir greičio ribojimų. „Vairuotojams nuo lapkričio 1 dienos maksimalus leistinas greitis automagistralėse vietoje 130 km/val. sumažės iki 110 km/val. Toks pat apribojimas įsigalios ir specialiais kelio ženklais pažymėtuose greitkeliuose, kuriais iki lapkričio 1 dienos lengvieji automobiliai galėjo važiuoti 120 km/val. greičiu“, – priminė žalų vadovė.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service