Pirmą kartą istorijoje parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas, numatantis būtinas ir ilgalaikes uosto plėtros kryptis. Planas suderintas su kone 30 institucijų. Šio plano sprendiniai sudarys prielaidas uostui operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas ir kurti reikiamą uosto infrastruktūrą. Šiuo metu Klaipėdos uosto trūkumais įvardijami nepakankamas gylis ir teritorijų stygius.
„Jau šiuo metu, neturint patvirtinto Klaipėdos uosto bendrojo plano, yra sustabdytas ne vienas uosto plėtros projektas ir prarasti potencialūs uosto teritorijos naudotojai, kurie generuotų pajamas. Bendrasis planas labai svarbus uosto plėtrai, jo tvirtinimo atidėjimas gali turėti nenuspėjamų pasekmių uosto konkurencingumui, nes nuo šio plano priklauso visa uosto – taip pat ir esamo – plėtra“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Įgyvendinus Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendinius būtų sudarytos sąlygos esamiems ir potencialiems uosto teritorijos naudotojams įgyvendinti įvairius investicinius projektus, vykdyti ir plėtoti veiklą, kuri sukurtų naujas darbo vietas ir generuotų papildomas pajamas į valstybės biudžetą.
„Uostas privalo būti konkurencingas, kad išlaikytų turimus krovinių srautus. Jau dabar privalome matyti ir tolimesnės plėtros kryptį. Matome, kokius ambicingus planus kuria kaimyniniai uostai, kaip didėja laivų parametrai, todėl turime pasirūpinti, kad vienintelis šalies jūrų uostas, kuris yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, būtų konkurencingas ir neatsiliktų nuo globalių tendencijų “, – sako Vidmantas Paukštė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.
Uosto bendrojo plano įgyvendinimas svarbus visos Lietuvos ekonomikai, ypač regiono ekonominiam gyvybingumui. Apskaičiuota, kad 1 euras, uosto direkcijos investuotas į infrastruktūros plėtrą ir jos kokybės gerinimą, paskatina vidutiniškai 2 eurų privačias investicijas į uosto suprastruktūrą. Uosto direkcijos investicijos per metus vidutiniškai siekia 32 mln. eurų, o verslas investuoja apie 66 mln. eurų.
Neabejojama, kad nepatvirtinus Uosto bendrojo plano sprendinių, būtų užkirsta galimybė ne tik plėtoti naujas sausumos teritorijas, bet ir modernizuoti esamas uosto teritorijas, panaudoti Vyriausybės nutarimu priskirtas uosto rezervines teritorijas.
Kartais klaidingai manoma, kad Uosto bendrasis planas yra susijęs tik su išorinio uosto planais. Šiuo metu rengiant Lietuvos bendrąjį planą yra atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV). Išorinio uosto vieta bus parinkta atlikus SPAV ir palyginus du variantus – Melnragę ir Būtingę. Atlikus šias procedūras ateityje bus galima konstatuoti, kurioje vietoje galėtų atsirasti išorinis uostas.
Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]