Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir Lietuvos vežėjų asociacija perspėja, kad paskubomis priimamos mokesčių permainos ne tik neleidžia verslui pasiruošti naujoms sąlygoms, bet grasina masiniais bankrotais arba verslo iškėlimu į užsienį. Naujos su minimalia mėnesine alga (MMA) susijusios mokestinės taisyklės ypatingai skaudžiai palies vieną didžiausių mokesčių mokėtojų – vežėjų sektorių, kuris gali susitraukti perpus.

Kyla abejonių dėl pokyčių konstitucingumo

„Vyriausybė su Socialiniais partneriais yra pasirašiusi Nacionalinį susitarimą, numatantį nedidinti mokestinės naštos verslui, tačiau dabar parengė mokesčius didinančius pasiūlymus ir pastaboms pateikti davė vos 5 darbo dienas. Vien tik kalbant apie vežėjų verslą, praktikoje jos šį verslą gali sumažinti perpus – vieni bankrutuos, kiti iškels verslus į šalis, kur mokesčių sistema palankesnė verslui“, – sako LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Vežėjus itin skaudžiai palies numatoma didinti minimali mėnesio alga (MMA) ir tuo pačiu metu nuo 1,3 iki 1,5 didinamas koeficientas, kuris taikomas apskaičiuojant darbo užmokesčio ribą, nuo kurios darbuotojui gali būti mokama neapmokestinamųjų dienpinigių suma. Verslininkų skaičiavimu, šios permainos sektoriui užkraus mokestinę naštą, lygią dabar gaunamam pelnui.

„Bet kokie mokestiniai pakeitimai turėtų būti priimami tik po išsamių diskusijų su ekspertais bei socialiniais partneriais. Šiuo atveju, suinteresuotoms institucijoms skirtas 5 darbo dienų terminas įvertinti mokestinių įstatymų projektų paketą ir parengti jam pastabas yra akivaizdžiai per trumpas. Svarstant tokios svarbos mokestinių įstatymų pakeitimus būtina užtikrinti jų priėmimo, įsigaliojimo ir taikymo konstitucingumą, t. y. priimant mokesčių įstatymų pakeitimus, kiekvienu atveju turėtų būti labai aiškiai motyvuojama, kodėl jų įsigaliojimas anksčiau kaip po 6 mėnesių yra kritiškai būtinas, nes tai ne tik atsiliepia teisinio reguliavimo stabilumui, investuotojų pasitikėjimui valstybe, bet programuoja ir galimus ginčus dėl tokių pakeitimų konstitucingumo“, – tvirtina V. Sutkus.

LVK vadovas atkreipia dėmesį, jog pastabas dėl per didelės skubos keičiant teisės aktus yra išsakiusios ir kitos institucijos. Pavyzdžiui 2018 m. kovo 16 d. Valstybės kontrolės parengtoje ataskaitoje „Teisėkūros procesas“ konstatuojama, jog „Teisės aktų gausa ir įstatymų priėmimas, svarstant skubos ir ypatingos skubos tvarka, nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymų projektų”.

Pelną „suvalgys“ nauji mokesčiai

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ specialistai paskaičiavo, jog numatomi priimti mokestinės sistemos pakeitimai kelių transporto vežėjų sektorių praktiškai pavers nerentabiliu. „Numatomos permainos gali tapti rimta problema valstybiniu mastu, nes gali susvyruoti sektorius, kuriame „Sodra“ duomenimis yra daugiausiai darbuotojų ir kurio mokestinis įnašas į valstybės biudžetą yra labai solidus. Šie pokyčiai, specialistų skaičiavimu, vežėjams užkrauna beveik tokią pat naštą, koks yra sektoriaus pelnas, tad akivaizdu, kad nemaža dalis įmonių taps nerentabiliomis“, – sako „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.

Šiuo metu Vyriausybė planuoja nuo 2020 metų padidinti MMA nuo 555 iki 607 eurų, o galiojantį 1,3 koeficientą, kuris taikomas apskaičiuojant darbo užmokesčio ribą, nuo kurios darbuotojui gali būti mokama neapmokestinamųjų dienpinigių suma, didinti iki 1,5.

Transporto sektoriaus specialistai skaičiuoja, kad dėl to vienai transporto priemonei tenkančios sąnaudos išaugs 288,53 euro per mėnesį. Šiuo metu Lietuvoje įregistruota apie 48 tūkst. tarptautinius pervežimus atliekančių sunkvežimių, tad per metus šiam sektoriui papildomos išlaidos sudarys apytiksliai 166 mln. eurų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017 metais pelnas prieš apmokestinimą iš krovininio kelių transporto ir perkraustymo veiklos siekė 170,5 mln. eurų (duomenų apie 2018 m. rezultatus Lietuvos  statistikos departamentas dar nepateikė). Įvertinus šiuos skaičius, galima teigti kad didelė dalis krovininio kelių transporto sektoriaus įmonių taps nepelningomis, bus priverstos reorganizuotis, nustos generuoti pajamas ir įmokas į Lietuvos biudžetą.

„Tarptautinius pervežimus atliekančių įmonių grynasis pelningumas svyruoja apie 3 proc. Lyginant su kitomis ekonominės veiklos rūšimis, 2017 m. krovininio transporto pelningumo vidurkis buvo 40 proc. mažesnis ir pats mažiausias iš visų transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių, nemaža dalis įmonių tiesiog neatlaikys naujos mokestinės naštos“, – tvirtina „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.

Vežėjus piktina ir tai, kad priimant mokestinius pakeitimus, skaudžiai paliesiančius itin jautrų transporto sektorių, kuriame konkurencija itin didelė, visiškai neatsižvelgiama į bendrą rinkos situaciją. Smūgis padidintais mokesčiais smogiamas tuomet, kai svarstomas Europos Sąjungos „Mobilumo paketas“, kur priėmus Lietuvai nepalankius sprendimus transporto paslaugų eksporto kritimas gali siekti 45 proc., bus prarasta apie 30 tūkst. darbo vietų. Taip pat verslas didesnes išlaidas patirs dėl planuojamo branginti dyzelino.

„Mūsų verslo sektoriaus laukia iškart trys dideli iššūkiai – „Mobilumo paketas“, padidėjusios išlaidos darbuotojų užmokesčiui ir brangesni degalai. Tai kelia rimtą pavojų, kad Lietuvos transporto ir saugojimo sektorius ne tik susidurs su reikšmingai išaugsiančiomis veiklos sąnaudomis, bet ir didžia dalimi praras turimą potencialą, sąlygodamas Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės, valstybės biudžeto ir eksporto praradimus, taip pat neigiamai paveiks kitus sektorius ir šalies investicinę aplinką, o Lietuvos transporto įmonės dėl nepalankių ir pablogėjusių verslo sąlygų šalies viduje būtų priverstos įsteigti dukterines įmones arba visiškai perkelti savo veiklą į Centrinės bei Vakarų Europos valstybes arba į trečiąsias šalis“, – sako Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius.

Vienas reikšmingiausių verslo sektorių

LVK ir „Linavos“ teigimu, apribota Lietuvos vežėjų veikla atsilieps šalies ekonomikai ir finansų sistemai.

Bendrasis (tiesioginis ir netiesioginis) transporto ir saugojimo sektoriaus poveikis valstybės finansams surenkamų mokesčių srityje, specialistų skaičiavimais vidutiniškai svyruoja nuo 7,92 proc. iki 16,42 proc. Bendrasis transporto ir saugojimo sektoriaus poveikis bendrajai pridėtinei vertei, įvertinus poveikį susijusiems sektoriams, gali sudaryti net iki 25 proc.

Lietuvos banko duomenimis, vien tik krovininis kelių transportas sukuria beveik trečdalį viso šalies paslaugų eksporto – 2014–2018 m. krovininio kelių transporto sukuriama dalis svyravo tarp 27–28 proc. nuo viso paslaugų eksporto ir turėjo didžiausios įtakos šalies paslaugų eksporto augimui.

Taip pat reikia pažymėti, kad krovininis kelių transportas moka daugiausiai įmokų į Valstybinį socialinio draudimo fondą „Sodra“ biudžetą. Pvz., 2019 m. gegužę „Sodra“ duomenimis, didžiausia dalis darbuotojų, kurie yra apdrausti visomis socialinio draudimo rūšimis, buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai – iš viso 79,5 tūkst. Sunkvežimių vairuotojų skaičius Lietuvoje yra beveik 1/3 didesnis nei antroje vietoje esančių parduotuvių pardavėjų ir net 2-4 kartus didesnis lyginant su kitomis pirmojo dešimtuko profesijomis.

„Todėl prieš priimant sektoriui reikšmingus sprendimus turėtų būti išsamiai įvertintas galimas valstybės biudžeto pajamų sumažėjimas dėl paslaugų eksporto kritimo. Galima daryti prielaidą, kad šios naujos mokestinės iniciatyvos reikšmingai pablogins situaciją“, – reziumavo LVK vadovas V. Sutkus.