Paaiškėjo, kodėl palijus ar pasnigus vairuotojai staiga ima „nebemokėti“ vairuoti

Krituliai vairuotojus išmuša iš vėžių, o eismas sulėtėja tiek, kad didmiesčiuose susidaro spūstys. Prasidėjus lietingam rudens sezonui ir laukiant rimtų šalnų bei snaigių, draudikai perspėja, kad pratinimasis prie vairavimo rudenį drėgnomis sąlygomis yra tik treniruotė prieš būsimą žiemą.

Dėl kritulių susiformavusios spūstys kaskart verčia gūžčioti pečiais – negi staiga visi vairuotojai prarado vairavimo įgūdžius? Pasirodo, lietus arba sniegas paskatina vairuotojus sumažinti greitį, atitinkamai smarkiai lėtėja ir bendras transporto srautas.

„Tikrai daugeliui pažįstama situacija, kai sulaukus kritulių eismas mieste tarytum sustingsta. Tai lemia ne tik suprastėjęs matomumas ir pasikeitusi kelio danga, bet ir pasikeitęs vairuotojų elgesys. Svarbu suprasti, kad krituliai turi kur kas didesnės įtakos nei tik suprastėjęs matomumas. Ir rudens eismo įvykių statistika tai patvirtina“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Kritulių nuvertinti nereikia

Net ir paprasčiausias lietus gali paveikti vairuotojų elgseną. Palijus sudrėksta kelio danga, tokiu atveju automobilio padangos lengviau praranda sukibimą su keliu ir gali prasidėti slydimas vandeniu, kitaip vadinamas akvaplanavimu. Pajutus čiuožimą ar tiesiog pasikeitus automobilio manevravimui automatiškai sumažinamas greitis, o dalis vairuotojų tiesiog sutrinka.

„JAV greitkelių administracijos duomenimis, reguliuojamose transporto arterijose dėl šlapios dangos vairavimo greitis sumažėja 15-25 proc., o dėl sniego ar slidumo – net 30-40 proc. Kuo sudėtingesnės eismo sąlygos, tuo lėčiau važiuoja vairuotojai. Taigi, galima sakyti, kad rudens darganos yra tik vairavimo įgūdžių treniruotė prieš žiemos iššūkius, prie kurių pamažu pratina prasidėjusios šalnos ir slidūs keliai rytais“, – teigia A. Žiukelis.

Nors ruduo yra pereinamasis ir orų prasme pakankamai švelnus sezonas, visgi jo metu temperatūra krypsta į minuso pusę, o per parą galima išgyventi ir visus keturis metų laikus: naktį gali šalti, dieną – atšilti, šviesti saulė ar lyti.

„Rudenį dienos sutrumpėja ir pailgėja tamsusis paros metas, kuomet ir užfiksuojame daugiau eismo įvykių. Saulė dažniausiai kyla ir leidžiasi tuomet, kai eismas yra intensyvus, kitaip tariant – laikosi vairuotojo akių lygyje, todėl verta nuolat turėti akinius nuo saulės, nes padidėja netikėto vairuotojo apakinimo tikimybė. Šalnos ar krituliai reikalauja nuolatinio budrumo ir greitos reakcijos: jei kelio danga drėgna, slidi, todėl patartina neskubėti ir laikytis saugaus greičio. Šlapi lapai didina slydimo tikimybę, reikia dar atidžiau stebėti dviratininkus, paspirtukininkus, pėsčiuosius, tarp kurių – mažiau įgūdžių turintys mokinukai“, – atkreipia dėmesį specialistas.

Akcentas – akumuliatoriui bei langų skysčiui

Naktimis temperatūrai ėmus kristi žemiau nulio, vairuotojams patariama įvertinti akumuliatoriaus būklę. Tuo atveju, jei akumuliatorius jau „pavargęs“ – pakeisti jį nauju.

„Seni, taip pat ir nereguliariai arba nedideliais atstumais eksploatuojamų automobilių akumuliatoriai linkę išsikrauti, o prasidėję šalčiai jiems irgi visiškai nepadeda. Skaičiuojama, kad vidutinis akumuliatoriaus tarnavimo laikas yra 3-5 metai, todėl verta jį bent jau pasitikrinti pas specialistus ir imtis priemonių, kad pavyktų išvengti netikėtų situacijų, kuomet transporto priemonės neįmanoma užvesti“, – sako A. Žiukelis.

Jeigu ryte pašalo, patariama prieš pajudant iš vietos būtinai nusivalyti automobilio stiklus bei šoninius veidrodėlius, taip pat pasirūpinti, kad langų skystis būtų pritaikytas minusinei temperatūrai. Naudojant vasarai skirtą langų skystį rizikuojama kelyje patirti apledėjusių langų efektą, ypač jei imtų šalti – o tai šiuo metų laiku nutinka nebūtinai naktį ar paryčiais“, – specialistas.

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2018 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 47 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima”