Gerinant eismo sąlygas magistralėje „Via Baltica“, baigtas rekonstruoti apie 22 km ilgio Panevėžio aplinkkelis. Jis praplatintas nuo 2 iki 3 eismo juostų, dėl reversinio eismo organizavimo sudarytos greitkeliui artimos eismo sąlygos.
„Magistralėje „Via Baltica“ atlikti darbai ypač svarbūs eismo saugai ir važiavimo komfortui. Svarbiausioje šalies magistralėje Šiaurės–Pietų kryptimi sudarytos sąlygos važiuoti greičiau, kartu sumažinant eismo įvykių riziką“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Panevėžio aplinkkelis (kelias A17) praplatintas nuo 2 iki 3 eismo juostų, pirmieji 3 km – iki 4 eismo juostų. Rekonstrukcijos metu įrengti jungiamieji keliai, viadukas per geležinkelį, tunelinis viadukas ir tuneliniai pravažiavimai, rekonstruoti tiltai per Nevėžio ir Lėvens upes. Eismo saugai gerinti įrengtos dvi „turbo“ žiedinės sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas bei greičio valdymo ir įspėjimo sistemos – kintamos informacijos kelio ženklai.
Visame aplinkkelyje naudojamas naujas eismo organizavimo būdas – įrengtos reversinės eismo juostos 2+1, t. y. dvi eismo juostos viena važiavimo kryptimi ir viena eismo juosta kita. Kas keli kilometrai tos pačios krypties juostų skaičius kinta iš vienos į dvi ir atvirkščiai. Tokio tipo kelias sudaro greitkeliui artimas eismo sąlygas, jame pasiekiamas didesnis važiavimo greičio tolygumas, užtikrinamas didesnis vidutinis greitis.
„Didžiausias 2+1 kelio pranašumas yra tai, kad šiame kelyje yra atskiriami priešpriešiniai transporto srautai, taip eliminuojant vienus pavojingiausių – priešpriešinius susidūrimus. Tokio tipo kelyje taip pat sudaromos optimalios lėtesnio transporto aplenkimo sąlygos. Pagal užsienio šalių patirtį, įrengus 2+1 kelią, eismo įvykių su žūtimis reikšmingai sumažėja. Tai pirmasis toks kelio ruožas Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinkle“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Bendra projekto vertė – 44,6 mln. eurų. Darbai finansuoti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) ir Lietuvos biudžeto lėšomis.
Papildomo trečio etapo metu planuojama atlikti ‚Nausodės viaduko virš kelio A9 Panevėžys–Šiauliai kapitalinį remontą. Taip pat bus rekonstruota Panevėžio aplinkkelio (A17) 11,015 km esanti dviejų lygių sankryža ir atliktas kapitalinis kelio Panevėžys–Šiauliai ruožo nuo 5,0 iki 6,05 km remontas. Darbus, kurių bendra vertė 3,8 mln. eurų, planuojama atlikti 2020 m.
Pastaruoju metu magistralėje „Via Baltica“ atliekami esminiai modernizavimo darbai. 2018 m. pabaigoje šios magistralės ruožas tarp Kauno ir Marijampolės baigtas platinti iki 4 eismo juostų, jame eismo sąlygos atitinka automagistralei keliamus reikalavimus. Šiuo metu rengiamasi tolesnei „Via Baltica“ rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos.
Bendras „Via Baltica“ ilgis šalies teritorijoje yra 274 km. Magistralei „Via Baltica“ Lietuvoje suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.
Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]