Prie geležinkelio pervažų – optinės apgaulės spąstai

Geležinkelių tinklo ir transporto kelių sankirtose Lietuvoje kasmet neišvengiama eismo įvykių. Kol vairuotojams bandoma įdiegti, kad atsargumas ir būtinas stabtelėjimas prie geležinkelio pervažų yra svarbiausia savisaugos taisyklė, draudikai atkreipia dėmesį į dar vieną niuansą. Pasirodo, adekvačiai situaciją vairuotojams trukdo įvertinti ir optinė apgaulė.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad traukinio artėjimo greitį ir savo galimybes pralėkti jam priešais nosį kai kurie vairuotojai pernelyg optimistiškai įvertina dėl to, kad dideliu atstumu esantys dideli objektai mums visuomet atrodo judantys lėčiau, o priartėja greičiau negu įsivaizduojame.

Automobiliu prieš metalo monstrą

Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad geležinkelio pervažose traukiniams bei kitoms bėginėms transporto priemonės suteikiama pirmenybė, o vairuotojai priešais „Stop“ ženklą privalo sustoti net jei dega baltas šviesoforo signalas.

„Traukinių eismas – vientisa itin tiksliai planuojama sistema, tad jų judėjimas yra tiksliai apskaičiuojamas ir kiekvienas, net menkiausias užlaikymas turi įtakos visai sistemai ne tik vietiniu, bet kartais ir tarptautiniu mastu. Tai viena iš priežasčių, kodėl traukiniai visada turi pirmenybę, o automobiliai ir kitos kelių transporto priemonės privalo sustoti ir traukinius praleisti. Atmetus tokias priežastis, kaip nuovargis, išsiblaškymas, nepastabumas ar sąmoningas skubėjimas, kai kurie vairuotojai ryžtasi surizikuoti, nes jiems traukinys tiesiog atrodo važiuojantis pakankamai lėtai. Tai yra optinė apgaulė, kurią patiriame žiūrėdami į didelius judančius objektus pakankamai dideliu atstumu“, – sako jis.

Pasak A. Žiukelio, vienas paprasčiausių tokio fenomeno pavyzdžių yra lėktuvas. Jis skrenda apie 900 kilometrų per valandą greičiu, tačiau žiūrint nuo žemės, nuo kurios lėktuvą skiria maždaug 10 kilometrų atstumas, mums atrodo, kad lėktuvas juda ganėtinai lėtai.

„Panašų įspūdį sukelia ir atvažiuojantis traukinys. Šis fenomenas dar aiškinamas ir tuo, kad vairuotojai tokiu atveju automatiškai pritaiko bendresnę savo patirtį eisme ir vertina traukinį taip, kaip vertintų kitą automobilį. Štai kodėl traukinio ignoravimas ir sprendimas kirsti geležinkelio pervažą gali turėti fatališkų pasekmių“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Traukinys sustoja už kilometro

Priklausomai nuo gabenamo svorio, traukinys iki visiško sustojimo gali slysti 1 kilometrą, ar net daugiau, todėl neverta tikėtis, kad pamatęs kliūtį priešais save mašinistas sugebės traukinį staigiai sustabdyti.

Skaičiuojama, kad jei traukinys važiuoja 80 kilometrų per valandą greičiu, pakrautas jis stabdys apie 1500 metrų, tuščias – apie 800 metrų.

„Priartėjus prie geležinkelio pervažos visuomet verta prisiminti, kad galbūt patenkame į tą kilometrą siekiantį traukinio stabdymo kelią ir kad rizika kirsti pervažą yra nepamatuotai didelė. Kitas argumentas laikytis taisyklių yra finansinis. Kadangi traukiniai turi pirmenybę, net ir menkiausias traukinio apibrozdinimas gali kainuoti itin brangiai, nes šilumvežių priekyje sumontuota daug saugumo technikos“, – sako A. Žiukelis.

Pasak jo, nelaimių geležinkelių pervažose padėtų išvengti taisyklių laikymasis, kelio ženklų ir šviesoforų signalų paisymas. Deja, bet dalis įvykių vis dar būna sukelti neblaivių vairuotojų. Tais atveju, kuomet geležinkelio pervaža nėra aktyviai reguliuojama šviesoforu, nėra įrengti nuleidžiami atitvarai  svarbu būti itin dėmesingiems, o jei vairuotojas tik girdi artėjantį traukinį – sustoti priešais pervažą ir važiuoti tik praleidus traukinį.

„Tokie įvykiai labai retai apsieina be skaudžių pasekmių – sužalojimų ar net mirčių. Todėl svarbiausia suvokti, kad ant pervažų, šalia geležinkelio vietos rizikai ar bandymams tiesiog nėra. Tai teritorija, kurioje tikrąja to žodžio prasme vyksta žaidimas su mirtimi, tad būtina elgtis atsakingai ir pagarbiai“, – sako specialistas.

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2018 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 47 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima”