Lietuvos oro uostų metų pradžia: aptarnauta daugiau nei 1 mln. keleivių

Po pirmų trijų šių metų mėnesių Lietuvos oro uostai fiksuoja kryptingą įmonės rezultatų augimą. Bendrovė aptarnavo 13,4 tūkst. skrydžių ir perskraidino daugiau kaip 1,322 mln. keleivių, o tai yra 7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Stabiliai augančius rodiklius siekiama užtikrinti ir toliau šiais metais.

Prabėgus pirmajam metų ketvirčiui didžiausią perskraidintų keleivių rezultatą fiksavo sostinės oro vartai, aptarnavę daugiau kaip 1 mln. skridusiųjų. Užtikrintai dirbo antrasis pagal dydį Kauno oro uostas, per kurį skrido daugiau kaip 244 tūkst. keleivių. Palangos oro uostas aptarnavo daugiau kaip 68 tūkst. keleivių. Visuose trijuose filialuose pasiekti geresni rodikliai nei 2018 m. pirmąjį ketvirtį.

Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad susumuoti rezultatai rodo, jog pirmąjį šių metų ketvirtį įmonės veiklos procesai vyko visu pajėgumu ir užsibrėžtus tikslus pasiekti pavyko.

„Lygindami šių metų pradžią su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu jaučiame toliau vykstantį visų trijų oro uostų augimą, nepaisant to, kad iš didžiausių sostinės oro vartų keletas krypčių buvo atšaukta. Jas kompensavo šūsnis naujų krypčių, pradėjusių veikti jau praėjusių metų pabaigoje. Tai ir lėmė, kad metams prasidėjus skaičiuojame tiek didėjančius skrydžių, tiek keleivių srautus“, – teigia A.Stikliūnas.

Šių metų sausį, vasarį ir kovą Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau kaip 13 tūkst. skrydžių, t. y. 2,5 proc. daugiau nei pernai. Tradiciškai didžiausios skrydžių apimtys fiksuojamos sostinės oro uoste, t. y. daugiau kaip 10 tūkst. skrydžių. Kaune – daugiau kaip 2 tūkst. skrydžių. Palangoje per tris šių metų mėnesius aptarnauti 875 skrydžiai.

A.Stikliūnas taip pat atkreipia dėmesį į šių metų pradžioje pasiektą maršrutų skaičiaus rodiklį. Pirmąjį ketvirtį iš viso Lietuvos oro uostai siūlė 89 maršrutus. Daugiausiai maršrutų keleiviams pasiūlė Vilniaus oro uostas – net 64. Iš Kauno oro uosto buvo siūloma 20 maršrutų. Palangos oro uosto keleiviai galėjo rinktis skrydžius 5-iais skirtingais maršrutais.

„Itin didelė dalis įmonės sėkmės priklauso nuo nuolat vykstančių mūsų komandos ir oro vežėjų derybų dėl naujų krypčių ir maršrutų. Pernai ilgus metus trukusias derybas pavyko užbaigti išties sėkmingai, susitarta dėl valstybės ekonominei plėtrai, turizmo sektoriui strategiškai svarbių krypčių. Tikimės, kad suplanuotus tikslus mūsų komandai pavyks įgyvendinti ir šiemet, o keliautojams galėsime pasiūlyti dar daugiau galimybių keliauti per mūsų šalies oro uostus“, – pažymi Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.

Vadovo teigimu, svarbų indėlį į įmonės rezultatus atneša pajamos, gaunamos iš krovinių pervežimo veiklos. Šiemet jos kryptingai augo. Iš viso visuose trijuose oro uostuose perskraidinta 3,84 t krovinių – 6 proc. daugiau nei pernai.

Iš viso šiais metais bendrovė reguliarių skrydžių keleiviams pasiūlė 1,627 mln. vietų, palyginimui, 4,9 proc. daugiau nei pernai ir fiksavo 75 proc. siekiantį lėktuvo užpildymo rodiklį.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”