Dešiniosios rankos taisyklė žinoma kiekvienam vairuotojui – tai kertinis Kelių eismo taisyklių principas. Vairuotojams kartais neaišku, kada ir kaip taikyti šią taisyklę, tačiau dažniausiai tokių situacijų pasitaiko važiuojant nedideliu greičiu, tad jos baigiasi laimingai. Vis dėlto kartais prireikia ne tik pildyti eismo įvykio deklaracijas, bet ir pasitarti su pareigūnais.
„Tai viena pagrindinių KET taisyklių, su kuria būsimi vairuotojai supažindinami dar pirmosiomis pamokomis, tačiau sėdus prie vairo po egzamino dažnam vairuotojui ši taisyklė iš galvos tiesiog išgaruoja. Dažnai policijos pareigūnai turi vykti į įvykio vietą dėl paprasto susidūrimo daugiabučio kieme ir išsiaiškinti, kuris gi vairuotojas buvo kaltas. Kartais nutinka taip, kad vairuotojai patys užpildo eismo įvykio deklaraciją, sutaria dėl visų jos detalių, tačiau mūsų ekspertai ją įvertina ir įrodo kito vairuotojo kaltę“, – teigia ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius.
Žalos – nedidelės
Vidutinė dėl dešiniosios rankos taisyklės nesilaikymo avarijoje padaryta žala siekia 700–800 eurų – tai mažiau nei per vidutinį eismo įvykį padaryta žala. Tokios avarijos paprastai įvyksta daugiabučių kiemuose ar vienbučių namų kvartaluose, kur automobilių greitis nebūna didelis ir nuostoliai minimalūs.
„Lietuvoje lygiareikšmių sankryžų, kuriose reikia taikyti dešiniosios rankos taisyklę, nėra daug. Svarbesniuose keliuose yra pirmumo ženklai arba šviesoforai, tačiau mes juk būname ne tik Lietuvoje. Vairuojant užsienyje reikia prisiminti, kad lygiareikšmėje sankryžoje galima atsidurti kur kas dažniau“, – pasakoja R. Pocius.
ERGO Lietuvoje atstovas pabrėžia: nežinant kelio pirmumo ar nepastebėjus jį nurodančių ženklų, visais atvejais geriausia elgtis atsargiau, tarsi važiuotumėte šalutiniu keliu. O nesutariant su kitu vairuotoju, kuriam reikėtų pajudėti pirmam, pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėje, R. Pocius rekomenduoja duoti kelią pamojant ranka ar pamirksint šviesomis. Taip bus ne tik saugiau, bet ir greičiau nei stoviniuoti abiem bandant nuspręsti, kieno šioje situacijoje pirmenybė.
Taisykles sugalvoja patys
Kelių eismo taisykles daugelis vairuotojų išmoksta prieš teorijos egzaminą ir retas kuris tas žinias vėliau atnaujina. O tai daryti reikėtų, nes taisyklės kinta, o kai kurios – ir pasimiršta. Tuo įsitikinęs vairavimo mokyklos „Amplius LT“ instruktorius Artūras Pakėnas teigia, kad žmonės dėl nežinojimo ar patogumo kartais patys sugalvoja taisyklių, kurios jiems atrodo teisingos.
„Kiemuose, jungiamosiose jų gatvėse, sodų bendrijose daug kelių nepažymėti pirmumo ženklu, tačiau ten žmonės mėgsta vadovautis „važiavimo tiesiai“ taisykle. Neva vairuotojui, kuris važiuoja tiesiai, suteikiamas pirmumas. Iš kur tokia „taisyklė“ atsirado? Gal tokia taisyklė labai seniai ir egzistavo, bet dabar jos tikrai nėra“, – teigia instruktorius.
Jeigu nėra pirmumą nurodančių ženklų, jį gali sufleruoti danga – pavyzdžiui, asfaltuotas kelias visada yra pagrindinis žvyrkelio atžvilgiu. Tokios situacijos dažnos sodų bendrijose, kur pagrindinės gatvės yra asfaltuotos, o jas kertantys akligatviai – padengti žvyro ar panašia danga. Vis dėlto žmonės kartais klaidingai galvoja, jog platesniu keliu važiuojantis automobilis turi pirmenybę prieš važiuojantį siauresniu, bet tai nėra tiesa – tokie keliai yra lygiareikšmiai.
„Kelio plotis nieko nepasako apie jo pirmumą, įtakos turi tik danga. Kelių eismo taisyklėse parašyta – jeigu nežinai, koks kelias, elkis taip, tarsi važiuotum šalutiniu. Ir jokių problemų nekils“, – sako A. Pakėnas.
Jis pataria artėjant prie bet kokios sankryžos žiūrėti, ar nėra pirmumą nusakančių ženklų. Jeigu sankryža akivaizdžiai lygiareikšmė, papildomas atsargumas nepakenks – net ir sukant į dešinę, kur turite pirmenybę, vertėtų žvilgtelėti į kitą pusę ir įsitikinti, kad važiuoti saugu.
Dešiniosios rankos taisyklė galioja ne tik sankryžose. Pavyzdžiui, jeigu į antrą eismo juostą vienu metu rikiuojasi automobiliai iš pirmos ir trečios juostų, pirmenybę turi tas, kuris rikiuojasi iš pirmos. Taisyklė galioja ir įvažiuojant bei išvažiuojant iš greitėjimo ar lėtėjimo juostų – įvažiuojantis į lėtėjimo ar greitėjimo juostą turi praleisti iš šių juostų išvažiuojančius automobilius.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt
Pranešimą paskelbė: Vaiva Mockutė, UAB „INK agency“
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]