Eismo saugos situacija Lietuvoje gerėja kasmet – žuvusiųjų skaičius mažėja ir artėja prie Europos Sąjungos vidurkio. Vis dėlto eismo specialistams nerimą kelia kita sritis – keturi iš dešimties keliuose žuvusių žmonių yra pėstieji. Nemažai daliai jų kelionė baigiasi tragiškai dėl to, kad vairuotojai juos pastebi per vėlai. Ar įmanoma to išvengti? Sumažinti eismo įvykius būtina, tačiau tam neužtenka nutiesti naujų šaligatvių ir platinti gatvių, reikia pačių eismo dalyvių elgsenos pokyčių.

Spalvos turi įtakos

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, iš 170 praėjusiais metais keliuose žuvusių eismo dalyvių net 68 buvo pėstieji, 45 iš jų žuvo tamsiu paros metu. Dėl to, kad pėstieji bei dviračių vairuotojai nesegėjo atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų, įvyko net 15 proc. visų tragiškų avarijų – šią priežastį lenkia tik saugaus greičio nepasirinkimas (25 proc.) bei įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą (18 proc.).

LAKD ir kitos organizacijos kasmet rengia akcijas, kai išdalijami tūkstančiai atšvaitų, tačiau žmonės ne visada linkę juos segėti. O kartais užsisega juos taip, kad vairuotojams vis tiek lieka nepastebimi.

„Atšvaitai atspindi žibintų šviesą, tad juos reikėtų kabinti tokiame aukštyje, kuriame automobilio žibintai šviečia – apie 50–80 centimetrų nuo žemės. Geriausia naudoti daugiau nei vieną: apjuosiamus atšvaitus dėti ant kojos žemiau kelių ir ant riešo, o prisegamus – ant drabužių kelių aukštyje“, – pataria R. Bieliauskas, pridurdamas, jog mažesnio ūgio vaikams atšvaitų segimo pozicijos turėtų būti kitos – jie gali būti segami ant striukės ties klubais, ant kuprinės.

Šviesą atspindintys elementai (arba žibintuvėlis) turi daugiausia įtakos pėsčiųjų eismo saugumui, tačiau ir aprangos spalva atlieka ne mažiausią vaidmenį. Anot Kornvelio universiteto (JAV) atlikto tyrimo, baltai apsirengęs žmogus vairuotojo pastebimas triskart didesniu atstumu nei tas, kuris vilki tamsiai mėlyną ar juodą striukę. Net ir raudonas atspalvis matomumą, lyginant su mėlyna, padidina apie 45 proc.

To paties tyrimo nustatyta, kad 97 km/val. greičiu važiuojančio automobilio vairuotojas pėsčiąjį su atšvaitu pastebi iki jo likus 150 metrų ir turi visas galimybes sustoti. Jeigu žmogus nesegi atšvaito, tačiau apsirengęs baltai, jis pastebimas likus 55 metrams – tada tik vairuotojo reakcija lemia, ar automobilis spės sustoti.

Vairuotojams – patarimas elgtis švelniau

Žiemą kitaip nei vasarą gatvėse turi elgtis ne tik pėstieji, bet ir vairuotojai. Šaltuoju metų laiku kelio dangą įvertinti sunku: kartais juodas asfaltas būna padengtas plonu ledo sluoksniu, o tai gali sukelti labai pavojingą situaciją. Vadinamąjį juodąjį ledą itin sunku pastebėti tamsiuoju paros metu, todėl pagrindinis dalykas, galintis užtikrinti eismo saugumą žiemą, yra atsargumas.

„Žiemą visiems patariu būti atsargesniems, geriau važiuoti lėčiau, bet būti užtikrintiems. Keliuose dažnai pasitaiko provėžų, iš kurių išvažiuojant lengva paslysti, todėl mokymuose visiems patariu lenkiant ar persirikiuojant judesius vairu ir akceleratoriumi atlikti palengva. O dar geriau – tokį manevrą atlikti suradus mažiau apsnigtą ruožą. Geriau kelis kilometrus pavažiuoti lėtesniam automobiliui iš paskos nei rizikuoti sukelti avariją“, – teigia žinomas lenktynininkas, „Porsche Driving Academy“ vadovas Robertas Kupčikas.

Jis pataria nebijoti smarkiai stabdyti – visi šiuolaikiniai automobiliai turi stabdžių antiblokavimo sistemas (ABS), kurios neleidžia ratams užsiblokuoti. Dėl to vairuotojas, net ir maksimaliai stabdydamas, vis dar gali kontroliuoti automobilio trajektoriją vairu.

Patikrinti sukibimą su kelio danga R. Kupčikas siūlo dar neišvažiavus į gatvę – įsitikinus, kad tai daryti saugu, staigiau pastabdyti kieme, patikrinti, kaip veikia ABS. O prieš važiuojant būtina nuvalyti sniegą nuo automobilio – ypač valytuvus, žibintus ir langus, kurie tik būdami švarūs gali užtikrinti gerą matomumą.

„Reikėtų atkreipti dėmesį ir į padangų slėgį, kuris turi didelės įtakos rato sukibimui su kelio danga. Žiemines padangas daugelis montuoja, kai dar būna gana šilta, o atšalus orams padangų slėgis sumažėja. Reikėtų kartais jį patikrinti – jeigu montavote padangas spalio mėnesį ir pripūtėte 2 barus, šiandien slėgis gali tebūti 1,5 baro, o tai blogina automobilio valdymo ir stabdymo savybes“, – aiškina R. Kupčikas.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

Pranešimą paskelbė: Aistė Stalmokaitė, UAB „INK agency“