Susisiekimo ministerija, siekdama užtikrinti kuo didesnę šiame sektoriuje sukuriamą vertę, skaičiuoja teigiamus 2018-ųjų pasiekimus. Palyginti su 2017 m., pernai 2,6 proc. išaugo susisiekimo sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė, o Susisiekimo ministerijos pradėtas matuoti klientų (piliečių) pasitenkinimo sektoriaus paslaugomis rodiklis per metus pakilo nuo 34 iki 50,25 proc.

„Susisiekimo sektorius – viena iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos sričių, todėl dedame visas pastangas, kad tiek teisinė bazė, tiek šalies transporto infrastruktūra užtikrintų kuo palankesnes sąlygas sektoriaus augimui. Mums taip pat svarbu, kad sektoriaus veikla atitiktų gyventojų poreikius ir lūkesčius – tirdami jų nuomonę apie susisiekimo sektoriaus paslaugas, norime gerinti viešojo sektoriaus požiūrį į klientą. Gauti rezultatai rodo, kad judame tinkama linkme“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Išankstiniais duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos susisiekimo sektoriaus – transporto, sandėliavimo, logistikos ir ryšių – sukuriama bendroji pridėtinė vertė siekė 4,97 mlrd. eurų ir sudarė apie 14 proc. visos šalyje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės. Šiems rezultatams turėjo įtakos sėkmingi ir augantys visų transporto rūšių – kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto veiklos rezultatai.

2018 m. augo transporto paslaugų eksportas į pagrindines užsienio rinkas – Vokietiją, Rusiją, Prancūziją, Daniją ir Baltarusiją.

Palyginti su 2017 m., pernai geležinkelių transportu pervežta 7,9 proc. daugiau krovinių (56,8 mln. t) ir 11 proc. daugiau keleivių (5,17 mln.). Krovinių vežimas kelių transportu išaugo 8 proc. (iki 83,1 mln. t), oro transportu – 23 proc. (iki 15,9 tūkst. t), krova Klaipėdos uoste padidėjo 7,3 proc. (iki 46,3 mln. t).

Geležinkeliais vežamų krovinių kiekio augimą lėmė 15 proc. padidėjęs tranzitas Klaipėdos uosto ir Kaliningrado srities kryptimis bei didesni visų pagrindinių krovinių – trąšų, mineralinių produktų, naftos ir naftos produktų bei juodųjų metalų vežimai.

Klaipėdos uostas pagal konteinerių krovą ir jos augimo tempus pernai gerokai pralenkė artimiausius Baltijos jūros uostus – Rygą, Taliną ir Kaliningradą. Tokie rezultatai pasiekti uoste pradėjus veikti konteinerių paskirstymo centrui, kuriame priimami okeaniniai laivai, gabenantys konteinerius, skirtus plukdyti mažesniais laivais į gretimų šalių uostus. Krovą uoste didino nuosekliai auganti biriųjų krovinių ir generalinių krovinių krova – konteineriai, ro-ro kroviniai bei geležies ir plieno konstrukcijos.
 
Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius per metus išaugo 19 proc. ir 2018 m. pasiekė 6,25 mln. Rezultatų augimu išsiskyrė Vilniaus oro uostas, kur buvo aptarnauta 31 proc. daugiau keleivių (4,9 mln.).  Praėjusiais metais Lietuvoje pradėjo darbą Lenkijos „LOT Polish Airlines“, „SCAT Airlines“ ir „Turkish Cargo“ bendrovės. Keleiviai buvo skraidinami didesniais orlaiviais, padidintas skrydžių dažnis. Vilniuje daugėjo skrydžių į Maskvą, Helsinkį, Stambulą, Stokholmą ir Rygą, Palangoje – į Rygą, Varšuvą. Atsirado naujos kryptys į Astaną, Tel Avivą, Boloniją, Riminį, Milaną, Lvovą, Turku.

Susisiekimo ministerijos veiklos efektyvumo matavimas

Siekdama įvertinti veiklos rezultatus ir nustatyti sritis, kurioms reikia daugiau dėmesio, Susisiekimo ministerija pastaruosius dvejus metus nustato veiklos efektyvumo matuoklius – KPIs (angl. Key Performace Indicators). 2018-iesiems buvo keliamas tikslas padidinti susisiekimo sektoriaus per metus sukuriamą pridėtinę vertę nuo 4,62 iki 4,85 mlrd. Eur, pasietas rezultatas – 4,97 mlrd. Eur. Taip pat buvo siekiama padidinti klientų (piliečių) pasitenkinimo judumu rodiklį nuo 35 iki 50 proc. (pagal NPS – Net Promoter Score metodiką), pasiektas rezultatas – 50,25 proc.

Klientų pasitenkinimo rodiklį Susisiekimo ministerija pradėjo matuoti 2017 m. Taip siekiama suprasti ministerijos reguliavimo srities transporto sektoriaus įmonių klientų (piliečių) poreikius ir lūkesčius, nustatyti problemines vietas, kuriose reikia pagerinti aptarnavimą ir klientams teikiamas paslaugas. Šis tyrimas piliečiams suteikia galimybę išsakyti savo lūkesčius ir nuomonę apie viešojo sektoriaus teikiamas paslaugas, o viešojo sektoriaus įmonėms padeda keisti požiūrį į savo klientus, jiems teikiamų paslaugų kokybę.

2018 metų pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, didžiausias pasitenkinimas išreikštas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teikiamomis paslaugomis ir aptarnavimu – net 68,23 proc., antra vieta atiteko AB „Lietuvos geležinkeliai“ (58 proc.), toliau rikiuojasi Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (52,7 proc.), VĮ Lietuvos oro uostai (51,3 proc.), AB Lietuvos paštas (37 proc.), AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (34,26 proc.).

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija