Įdėti skelbimą

Dėmesį blaškantys vairuotojų įpročiai: ryškūs skirtumai ne tik tarp miestų

Kas penktas vairuotojas Kaune, laukdamas žalio šviesoforo signalo, mėgaujasi kava ar kitu gėrimu arba užkandžiais. Tuo tarpu Vilniuje bemaž tiek pat vairuotojų, sustoję prie sankryžų, ima naršyti telefone. Tapšnoti išmaniuosius mėgsta ir klaipėdiečiai, tačiau pastarieji už vairo rečiausiai užsiima pašalinėmis veiklomis.

Tokius didmiesčių vairuotojų skirtumus atskleidė draudimo bendrovės BTA inicijuotas tyrimas, prie sankryžų stebint daugiau nei 1200 vairuotojų elgseną rytinio ir vakarinio piko metu.

Nedrausmingiausios vairuotojos – kaunietės

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, elgsenos stebėjimo eksperimentas atskleidė, jog vairuotojų elgesio skirtumai ryškūs ne tik tarp miestų, bet ir tarp lyčių. Nedrausmingumo rodikliais ryškiai išsiskiria Kaunas, mat čia vairuotojai, o ypač moterys, tiek rytinio, tiek vakarinio piko metu yra mažiausiai susikoncentravusios į kelią.

„Iš tyrimo matome, kad pavojingiausia vairuoti Kaune vakarinio piko metu, nes tuo metu čia bendras drausmingų vairuotojų skaičius tesiekia 11 proc. Tuo tarpu vakarais Vilniuje pastebėta 49 proc., o Klaipėdoje net 64 proc. vairuotojų neužsiima pašaline veikla. Nedrausmingiausios vairuotojos ir rytais, ir vakarais iš visų stebėtų yra kaunietės: iš viso Kaune užfiksuota vos 16 proc. drausmingų moterų ir tik 28 proc. į kelią susikoncentravusių vyrų“, – tyrimo rezultatus komentuoja A. Žiukelis.

Veiklos, kurios atitraukia vairuotų dėmesį, skirtinguose miestuose taip pat skiriasi. Kol vieni už vairo mėgina pasistiprinti, kiti niekaip negali atsitraukti nuo informacijos srautų.

„Didžioji dalis nedrausmingų vairuotojų Kaune eksperimento metu užkandžiavo arba gėrė kavą, tuo tarpu Vilniuje ir Klaipėdoje – naršė mobiliuosiuose. Įdomu tai, kad kauniečiams už vairo dažniau nei kitų didmiesčių gyventojams kyla noras pasigražinti. Šiaip jau tas faktas, kad vos kas antras vairuotojas sostinėje sustojęs prie sankryžos žiūri į kelią yra skandalingas. Atidumas, dėmesio koncentracija ir reakcija į besikeičiančias aplinkybes – esminė saugaus eismo sąlyga, o Vilniaus ir Kauno vairuotojai, panašu, situaciją vertina pernelyg atlaidžiai ir neįvertina rytinio bei vakarinio piko rizikų“, – komentuoja specialistas. 

Vyrai – užkandžiauja, moterys – naršo

Pasak A. Žiukelio, tyrimas atskleidė, kad moterys visuose miestuose dažniau nei vyrai naršo telefone, kalba be laisvų rankų įrangos ir beveik 3 kartus dažniau žiūri į veidrodį, gražinasi. Vyrai – dažniau nei moterys užkandžiauja prie vairo ir yra labiau išsiblaškę vakarais.

„Vakarinio piko metu pastebėta, kad vairuotojų budrumas sumažėja: Vilniuje ir Kaune padaugėja naršančiųjų telefone, be laisvų rankų įrangos kalbančiųjų skaičius, Kaune 13 procentinių punktų, nuo 10 iki 23 proc., padidėja besigražinančiųjų skaičius“, – sako A. Žiukelis.

Eksperimentas parodė, kad bendri drausmės prie vairo rodiklių vidurkiai rytais ir vakarais yra apylygiai, skiriasi tik tai, ką vairuotojai veikia nežiūrėdami į kelią.

Spūstis padidiname patys?

Pasak A. Žiukelio, tai, kad bet kokia pašalinė veikla prie vairo gali turėti skaudžių pasekmių, daugelis, deja, supranta tik teoriškai. Ir tik retas susimąsto, kad papildomi užsiėmimai ir yra viena iš spūsčių priežasčių.

„Stovint spūstyje noras užsiimti pašaline veikla daugeliui išauga, kyla mintis kažkam paskambinti, pažiūrėti, kas įvyko feisbuke. Tačiau toks dėmesio nukreipimas ir „miegojimas“ kelyje, yra viena iš priežasčių, kodėl turime tokias dideles spūstis. Pagalvokite: keli vairuotojai, laiku nepajudėję iš vietos ir „pramiegoję“ bent po pusę šviesoforo ciklo, kurio metu galima pervažiuoti sankryžą, sukuria už savęs dar didesnę spūstį. Tokiomis aplinkybėmis kaip tik būtina būti maksimaliai budriam, stebėti situaciją, pajudėti laiku. Jei automobilis stovi, tai nereiškia, kad tuo metu galima skrajoti padebesiais ar tvarkyti darbinius reikalus“, – įsitikinęs BTA specialistas.

Dar vienas prieštaringai vertinamas dėmesį blaškantis vairuotojų veiksmas – kalbėjimas telefonu.

„Nors KET numato, kad galima kalbėti telefonu naudojantis laisvų rankų įranga, bet esu įsitikinęs, jog tai vis tik nėra gerai. Juk kai dalyvaujame pokalbyje, mes iš dalies nedalyvaujame eisme, o vairavimas tampa antraeiliu dalyku. Be to, kalbėdami telefonu galime sužinoti svarbių ar netikėtų naujienų, emocingai reaguoti. Ir tuomet kyla klausimas, ar įmanoma išsiblaškius ir mintimis esant jau kitur, saugiai vairuoti? Deja, bet manau, kad ne“, – sako A. Žiukelis.

Anot jo, vairuojant valgymas ar gėrimas taip pat kelia pavojų, kad apsipilsite ar nutiks kita nelaimė, dėl ko taip pat kurį laiką negalėsite skirti tinkamo dėmesio vairavimui.

„Prisiminkite, kad vairuodami jūs dirbate, todėl tikrai neturėtumėte atsiliepti į telefono skambučius, naršyti telefone. Ir šis pagrindinis jūsų darbas kartais iš tiesų yra gyvybės ir mirties klausimas“, – įsitikinęs specialistas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai sankryžose užfiksuoti 905 eismo įvykiai – 5 proc. daugiau nei 2016 m.

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2017 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko per 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta beveik 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 38 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]


Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]


Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]


Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų.  „Po ilgus metus strigusių procesų […]


Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]


Kelininkai ruošiasi galimam škvalui

Kelininkai ruošiasi galimam škvalui

Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]