Paslysti ir patirti traumų galima bet kur ir bet kuriuo metų laiku, tačiau daugiausia su tuo susijusių incidentų, net apie 60 proc., pasitaiko šaltuoju periodu. Paspaudęs šaltukas per kelias valandas gali drastiškai pakeisti eismo sąlygas ir lengvai pravažiuojamus kelius paversti itin slidžiais ir pavojingais. Kol kelininkai valo ir barsto gatves bei šaligatvius, pėstieji turi būti pasirengę pirmojo plikledžio siurprizams, kad išvengtų skausmingų kaulų lūžių ar raumenų patempimų paslydus.

Laiku nesikreipus į medikus – komplikacijos

Draudikų sukaupta informacija rodo, kad daugiau nei pusę traumų šaltuoju metų laiku sudaro susižalojimai paslydus, o dažniausiai jų neišvengia senjorai arba mažamečiai vaikai.

Skubant į darbus, susitikimus ar tiesiog vaikštant miesto gatvėmis galima netikėtai paslysti ir užsidirbti mėlynę. Visgi dažniausios traumos paslydus yra kur kas rimtesnės, todėl joms prireikia kantraus ir sudėtingo gydymo. Tai – raiščių, raumenų patempimai, plyšimai, minkštųjų audinių sužalojimai. Taip pat dilbio, žastikaulio, delnakaulio, šeivikaulio, kulkšnies, blauzdikaulių bei dubens kaulų lūžiai.

Pasak draudikų, vidutinis išmokų, susijusių su minėtomis traumomis, dydis svyruoja nuo 100 iki 1200 eurų. Beje, kai kurios draudimo bendrovės padengia ir vaistams bei ortopedinėms priemonėms skirtas išlaidas.

Tiesa, kaip pastebi bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas, draudikų patirtis, sukaupta dirbant su klientais, rodo, kad jeigu paslydus ir susižalojus nesikreipiama laiku medicininės pagalbos gali kilti komplikacijos, kurios išaugina gydymo išlaidas. „Atidėliojant vizitą pas gydytoją, gali išsivystyti įvairūs potrauminiai sutrikimai, dėl ko gali būti skiriamas ilgas operacinis gydymas, užsitęsiantis metus ar net ilgiau”, – sako M. Balinskas.

Kelininkai darbą pradeda, kai miestas užmiega

Savo ruožtu gatves valantys kelininkai, siekiantys užtikrinti kuo sklandesnes ir saugesnes gyventojų keliones iš namų ar kitur, įprastai šaltuoju metų laiku darbą pradeda 1–4 val. nakties, kad jau 7–8 val. keliai būtų tam paruošti.

Pasak „Ecoservice” teritorijų valymo padalinio vadovo Egidijaus Skvirecko, jau dabar savo paslaugas teikiantys šešiuose Lietuvos miestuose – Pasvalyje, Marijampolėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kėdainiuose ir Biržuose – kelininkai yra pasirengę žiemos iššūkiams bei yra apsirūpinę 2 000 tonų druskos ir 600 tonų skaldos ir druskos mišinio. Palyginimui, per sezoną Klaipėdoje išbarstoma apie 1200 tonų druskos ir 250 tonų druskos ir smėlio mišinio. Taip pat svarbi ir galinga turima kelių valymo įranga, tokia kaip barstymo ir sniego valymo mašinos bei druskos tirpalo ruošimo įranga.

„Visą laiką stebime orų prognozes. Pernai metų patirtis rodo, kad jos atitinka 70 proc., todėl labai svarbu ne tik stebėti gamtą, bet ir kaskart tikrinti ar temperatūra ir oro sąlygos nekinta. Stebėti oro prognozes rekomenduojame ir gyventojams – tai leidžia deramai įvertinti situaciją, pasirinkti geriausią kelionės maršrutą, o vairuojantiems – ir vairavimo stilių, bei taip išvengti su plikledžiu susijusių nepatogumų”, – sako E. Skvireckas.

Oro temperatūrai esant žemesnei nei -15° C gatvės ir šaligatviai barstomi skaldos – druskos, ar žvyro – mišiniu. Taip yra elgiamasi, nes prie tokios žemos temperatūros druska praranda veiksmingąsias savybes, nebeatlieka tirpinimo funkcijos ir lieka kliautis skalda ar žvyru, mažinančiais slidumą. Temperatūrai kylant, pasiekus -8° C ir aukštesnę, druska ima tirpdyti ledą ir dangos paviršius darosi šlapias bei mažiau slidus.

Aukštakulniai giliau į spintą

Nors šaltuoju metų laiku gatvės ir šaligatviai barstomi skalda ar druska, dar tvirčiau ant kojų jaustis padeda tinkami sezonui batai. Pastaruosius, šaltuoju metų laiku, o ypač esant plikledžiui, reiktų rinktis atsakingai – aukštakulnius, smailiakulnius bei batus slidžiu padu, pakeičiant į žiemai pritaikytą avalynę. Pasak M. Balinsko, tokiam sezonui ypač tinkama avalynė aukštesniu aulu, nes ji gali apsaugoti čiurną nuo traumų.

Be to, ledui sukausčius žemę, esant galimybei geriau vengti pasivaikščiojimų lauke ir likti namie. Visgi jei mieste laukia svarbus susitikimas ar neatidėliojami reikalai be tinkamos avalynės pagelbėja ir prie įėjimų į patalpas įrengti turėklai arba specialios rankenos, į kurias įsikibus jau kur kas stabiliau laikomasi ant kojų.

„Lipant laiptais gelbėja laikymasis už turėklų, o einant slidžiu keliu rankų verčiau nelaikyti kišenėse, nes jos gali padėti išlaikyti pusiausvyrą, kai slystame. Geriausia, kai jos būna laisvos – taip galima išvengti nelaimės”, – priduria M. Balinskas.

Pranešimą paskelbė: Laura Gabrilavičiūtė, Nova media