Viešajame transporte patirtų traumų žalas administruojantys draudikai teigia pastebintys nerimą keliančias tendencijas. Nors daugiausiai nelaimių vis dar įvyksta autobusų ir troleibusų viduje, tačiau šiemet smarkiai išaugo ir šalia transporto priemonių bei stotelėse keleivių patiriamos traumos.

Draudimo bendrovės BTA asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas teigia, kad didžiausia viešuoju transportu besinaudojančių žmonių bėda – skubant tiesiog pamirštama pažiūrėti sau po kojomis.

Negailestinga statistika

Nors daugiausiai traumų vis dar patiriama autobusų ir troleibusų viduje, tačiau traumų skaičius įlipant į transporto priemonę ar išlipant iš jos, taip pat ir stotelėje pastartuoju metu sparčiai auga.

„Vien Vilniuje per dieną viešuoju transportu naudojasi apie 500 tūkst. keleivių, bet, panašu, kad pagrindinės saugumo taisyklės jiems vis dar lieka nepažįstama žeme. Realybė tokia, kad pagal griežtą grafiką judančio transporto greitį riboja ne tik kelių eismo taisyklės, bet ir konkreti eismo situacija: spūstys, nemandagūs ir taisyklių nesilaikantys kitų transporto priemonių vairuotojai. Tiesa, pačių autobusų ir troleibusų vairuotojams taip pat išsenka kantrybė: jie agresyviai keičia eismo juostas, staigiai padidina greitį nors mato, kad netrukus teks stabdyti, greitai išlekia iš stotelių. Deja, matome, kad tai neapsieina be pasekmių ir šiemet padėtis gerokai pablogėjo: traumų ir nelaimių atvejai viešajame transporte ir greta jo tikrai rimti bei  skaudūs“, – sako A. Žilėnas.

Viešojo transporto keleiviai skubėdami įlipti ar išlipti užkliūna, taip pat dažnai neišlaiko pusiausvyros, o ant kietos dangos patiriamos rimtos traumos: ne tik kojų išnirimai ir lūžiai, bet ir galvos sutrenkimai, šonkaulių lūžiai.

„Svarbiausias patarimas būtų neužmiršti žiūrėti sau po kojomis. Taip galėsite įvertinti, ar turite pakankamai vietos joms pastatyti, ar neįsipainiosite į drabužio klostę, ar neužkliūsite, nepaslysite, taip pat matysite, kokiu greičiu juda žmogus priešais jus ir sugebėsite išlaikyti pusiausvyrą transporto priemonei trūktelėjus, pajutę stumtelėjimą?“, – tvirtina ekspertas.

Kodėl svarbu kojos?

Mokslininkai išskiria keletą etapų, kaip kūnas reaguoja į išorinį poveikį ir stabilumo praradimą. Jei išorinė jėga yra nedidelė, natūraliai susitraukiančių kojų raumenų pakanka pusiausvyrai išlaikyti. Jei stipresnė – įsijungia visas kūnas bei klubai. Tačiau jei ji yra ypač stipri ir netikėta – kūnas reaguoja etapais ir tai tampa sudėtingu procesu.

„Štai kodėl yra svarbi kojų padėtis. Stovint jos turi būti šiek tiek toliau viena nuo kitos, neįtemptos – taip pasikeitusi situacija leis išlaikyti maksimalų stabilumą. Važiuodami viešuoju transportu būtinai įsikibkite, o jei sėdite – atsikratykite įpročio kryžiuoti kojas vieną ant kitos. Tokia sėdėjimo padėtis yra ypač pavojinga, nes neleidžia įsiremti kojomis ir išsilaikyti nenukritus“, – sako A. Žilėnas.

Pasak jo, rimtos traumos patiriamos iš pažiūros visai nesudėtingose situacijose. BTA  administravo žalą, kuomet netikėtai nuo kontaktinio tinklo atitrūkus troleibuso „ūsams” keleivė nukrito ir stipriai susižeidė, o jos patirta žala siekė 1,5 tūkst. eurų.

Neįtikėtinai tikėtini faktoriai

Autobusuose bei troleibusuose nenaudojami saugos diržai, todėl staigiau spustelėjus stabdį vienas ant kito „skrenda“ visi nestabiliai stovintys, pusiausvyrą staiga praradę keleiviai.

„Užmiesčio autobusai bei greitieji miesto autobusai važiuoja greičiau, todėl jų stabdymo kelias ilgesnis. Pamatę netikėtą kliūtį vairuotojai gali stabdyti staigiau, o tai sukelia didesnių traumų tikimybę. Troleibusai turi aiškią trajektoriją, kurią važiuoja, tad kitų transporto priemonių vairuotojams kyla mažiau problemų”, – teigia specialistas­. 

Tačiau, anot jo, troleibusuose vyrauja  kitoks netikėtumo faktorius – staiga nukritę troleibuso „ūsai”. Tokiu atveju troleibusas sustoja kaip įgeltas: staigiai, greitai, inercijos jėga būna didelė, todėl nestabiliai stovintiems ar sėdintiems keleiviams irgi gresia rimtos traumos

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2017 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko per 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta beveik 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 38 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima”