Oro uostų konkurencija pasaulyje auga. Kovodami dėl keleivių, rekonstrukcijos ėmėsi svarbiausi regiono oro uostai: Vilniaus, Rygos ir Varšuvos. 60 mln. Eur kainuosianti Vilniaus oro uosto rekonstrukcija – tai investicija siekiant išlikti itin konkurencingoje oro uostų aplinkoje. Šis atnaujinimas turėtų apsaugoti veiklą, lemiančią net 2,6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
„Oro uostai – itin svarbus elementas valstybėms, kovojančioms dėl užsienio investicijų. Be to, Lietuvoje ir visame pasaulyje augantys keleivių srautai skatina atsinaujinimus. Be rekonstrukcijos Lietuvos oro uostų konkurencingumas smuks. Sustojus vietoje, mūsų skrydžius, o taip pat su jais susijusias įplaukas į valstybės biudžetą, perims Rygos ir Varšuvos oro uostai“, – sako Lietuvos oro uostų (LOU) vadovas Marius Gelžinis.
Rygos oro uostas, tuo pačiu laikotarpiu kaip ir Vilnius (2019-2022 m.), ketina rekonstruoti keleivių terminalą. Tik Vilniuje tam planuojama skirti 29 mln., o Rygoje – 45 mln. Eur.
Rekonstrukcija išplės Vilniaus oro uosto galimybes patogiai ir greitai priimti keleivius. Taip pat palaikomosioms Vilniaus oro uosto infrastruktūros išlaidoms kasmet numatoma maždaug po 8 mln. Eur, kurie bus skirti aviacinio saugumo įrangos, perono ir riedėjimo takų dangos atnaujinimui, pastatų būklės palaikymui ir kt. darbams.
Pavyzdžiui, po 2 mėn. Vilniaus oro uoste bus baigta montuoti nauja, 0,3 mln. Eur. vertės, triukšmo matavimo įranga. Ji suteiks informacijos apie triukšmo zonas, jų dydį ir jose gyvenančių žmonių skaičių. Atsižvelgus į duomenis bus galima teikti pasiūlymus orlaivių maršrutų keitimui, kad lėktuvus girdėtų kuo mažesnė dalis gyventojų. Be to, riedėjimo takų rekonstrukcija leis sumažinti orlaivių riedėjimo laiką, o kartu ir jų keliamo triukšmo kiekį.
„Rekonstrukcijai numatomos sumos – tik Vilniaus oro uosto išlaidos. Tačiau kiekvieną didesnę investiciją dar turės patvirtinti LOU valdyba, tad, įmanoma, kad numatyta suma mažės. Visi šie pinigai – mūsų įmonės ar pasiskolintos lėšos. Nepaisant išlaidų rekonstrukcijai ir toliau ketiname dirbti pelningai bei kasmet į valstybės biudžetą išmokėti dividendus“, – teigia M. Gelžinis.
Už 2017 m. LOU į valstybės biudžetą išmokėjo 3,4 mln. Eur dividendų. Planuojama, kad už 2018 m. į valstybės biudžetą bus išmokėta 5 mln. Eur. Pastaraisiais metais LOU veikos generuojamos įplaukos į valstybės biudžetą pastoviai auga.
Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]